Babrungas (upė): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TadasGen (aptarimas | indėlis)
įkėliau nuotrauką
TadasGen (aptarimas | indėlis)
Eilutė 22: Eilutė 22:
== Intakai ==
== Intakai ==
'''Kairieji:'''
'''Kairieji:'''
* [[Iešnalis]], [[Uošnia]], [[Pietvė]], [[Čerkšnė]]
* [[Iešnalis]], [[Uošna]], [[Pietvė]], [[Čerkšnė]]
'''Dešinieji:'''
'''Dešinieji:'''
* [[Dirnupis]], [[Liepupė]]
* [[Dirnupis]], [[Liepupė]]

20:39, 13 sausio 2020 versija

Babrungas
Babrungas ties Babrungėnais
Babrungas ties Babrungėnais
Ilgis 59 km
Baseino plotas 270 km²
Vidutinis debitas 3,5 m³/s
Ištakos Platelių ežeras
Žiotys Minija
Šalys Lietuva
Vikiteka Babrungas
Babrungas prie Prūsalių
Taip pat vadinama Babrungo gyvenvietė Plungės rajone.
Per Plungės miestą tekančio Babrungo slenkstis

Babrungas – upė Žemaitijoje, Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Žemaičių aukštumoje, Minijos dešinysis intakas.

Geografija

Išteka iš Platelių ežero. Teka į pietus, nuo Plungės į pietvakarius. Įteka į Miniją 130 km nuo jos žiočių ties Stonaičiais. Slėnis 100–150 m pločio, vagos plotis aukštupyje 4–8 m, žemupyje 10–15 m. Ilgis 59 km, baseino plotas 270 km². Plungėje upė yra užtvenkta ir yra susidaręs Gondingos hidroelektrinės tvenkinys. Žemiau Gandingos hidroelektrinės slėnis labai gilus stačiais šlaitais, o upė srauni. Srovės greitis 0,2 m/s. Vidutinis nuolydis 1,8 m/km. Vidutinis debitas 3,5 m /s. Upė turi keltą senvagių. Dažniausiai patvinsta pavasarį, rečiau žiemą.

Intakai

Kairieji:

Dešinieji:

Apylinkės

15,5 km nuo žiočių yra derivacinė Gandingos hidroelektrinė ir 87 ha tvenkinys. Babrungo slėnis įeina į Gandingos kraštovaizdžio draustinį. [1] Žemiau Plungės, Babrungo dešiniajame krante stūkso Gandingos piliakalnis. Upės aukštupys yra Žemaitijos nacionaliniame parke.

Gyvenvietės

Prie upės esančios gyvenvietės:

Pavadinimo kilmė

Upėvardis kildinamas iš tarmybės babras („bebras“).[2]

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Algirdas RainysBabrungas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 413 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.