Maršalka: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:43, 2 kovo 2007 versija

Maršalka (lot. mareschalus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės arba bajorų atstovavimo organų pareigūnas. Maršalkos skiriamasis ženklas – lazda.

Didysis maršalka

Iki 1569 m. Krašto maršalka arba žemietijos maršalka – vienas iš aukščiausių LDK pareigūnų, atsakingas už Didžiojo kunigaikščio rūmų ir jų aplinkos viešąją tvarką ir kunigaikščio saugumą. Jis taip pat iki 1569 m. buvo nuolatinis Ponų tarybos narys ir tarybos pirmininkavo posėdžiams, vadovavo Didžiojo kunigaikščio dvaro organizuojamoms iškilmėms. Nuo Liublino unijos – Abiejų Tautų Respublikos Seimo ir senato narys.

Didysis maršalka iki 1564 m. teismų reformos sprendė Didžiojo kunigaikščio pavestas teismo bylas (vadinamasis Maršalkos teismas), susijusias su kunigaikščio ir jo šeimos saugumu. Maršalkos teismo sprendimas būdavo galutinis, net jeigu tai buvo ir mirties bausmė. Mirus Didžiajam kunigaikščiui Maršalkos teismo įgaliojimai apimdavo visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

Dvaro maršalka

Didžiojo maršalkos pavaduotojas, iki 1569 m. buvo nuolatinis Ponų tarybos narys, nuo Liublino unijos – Abiejų Tautų Respublikos Seimo ir senato narys. Didysis kunigaikštis, nesant Didžiojo maršalkos, jam galėjo pavesti ir Maršalkos teismo funkcijas.

Valdovo maršalka

1493-1569 m. Didžiojo kunigaikščio paskirti dvaro pareigūnai, vykdę specialias jiems pavestas užduotis. Dažniausia jų būdavo 3-4, tačiau šios pareigos nebuvo aukštos.

Seimelio maršalka

Žemietijos arba seimelio maršalka (lenk. marszałek ziemski arba marszałek sejmikowy) buvo renkamas seimelyje iš keturių Didžiojo kunigaikščio, vėliau – karaliaus pasiūlytų kandidatų iki gyvos galvos. Šaukdavo seimelio posėdžius, pirmininkavo jiems, turėjo balso teisę žemietijos teismuose. Paskelbus karą atlikdavo kašteliono pareigas – surinkęs pavieto bajorus nuvesdavo juos į kariuomenės susitelkimo vietą ir pristatydavo vaivadai. Seimelio maršalka buvo renkamas iki gyvos galvos, tačiau turėjo teisę atsisakyti pareigų. 1795 m. prijungus Lietuvą prie Rusijos prilygintas Rusijos bajorų vadovui ir buvo vadinamas tuo vardu.

Maršalkomis taip pat buvo vadinami Vyriausiojo tribunolo pirmininkas, žemietijos, pavieto teismo pirmininkas, kitų seimų ir konfederacijų vadovai.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Maršalka''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''mareschalus'') — [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[valstybė]]s arba [[bajorai|bajorų]] atstovavimo organų [[LDK pareigūnai|pareigūnas]]. Maršalkos skiriamasis ženklas - [[lazda]].
+'''Maršalka''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''mareschalus'') – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[valstybė]]s arba [[bajorai|bajorų]] atstovavimo organų [[LDK pareigūnai|pareigūnas]]. Maršalkos skiriamasis ženklas – [[lazda]].
 == Didysis maršalka ==
-Iki [[1569]] m. '''Krašto maršalka''' arba '''žemietijos maršalka''' - vienas iš aukščiausių LDK pareigūnų, atsakingas už Didžiojo kunigaikščio rūmų ir jų aplinkos viešąją tvarką ir kunigaikščio saugumą. Jis taip pat iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys ir tarybos pirmininkavo posėdžiams, vadovavo Didžiojo kunigaikščio dvaro organizuojamoms iškilmėms. Nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] - [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys.
+Iki [[1569]] m. '''Krašto maršalka''' arba '''žemietijos maršalka''' – vienas iš aukščiausių LDK pareigūnų, atsakingas už Didžiojo kunigaikščio rūmų ir jų aplinkos viešąją tvarką ir kunigaikščio saugumą. Jis taip pat iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys ir tarybos pirmininkavo posėdžiams, vadovavo Didžiojo kunigaikščio dvaro organizuojamoms iškilmėms. Nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys.
 Didysis maršalka iki [[1564]] m. teismų reformos sprendė Didžiojo kunigaikščio pavestas teismo bylas (vadinamasis Maršalkos teismas), susijusias su kunigaikščio ir jo šeimos saugumu. Maršalkos teismo sprendimas būdavo galutinis, net jeigu tai buvo ir [[mirties bausmė]]. Mirus Didžiajam kunigaikščiui Maršalkos teismo įgaliojimai apimdavo visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
@@ Eilutė 9: / Eilutė 9: @@
 == Dvaro maršalka ==
-Didžiojo maršalkos pavaduotojas, iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys, nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] - [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys. Didysis kunigaikštis, nesant Didžiojo maršalkos, jam galėjo pavesti ir Maršalkos teismo funkcijas.
+Didžiojo maršalkos pavaduotojas, iki 1569 m. buvo nuolatinis [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys, nuo [[Liublino unija|Liublino unijos]] – [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] ir [[senatas|senato]] narys. Didysis kunigaikštis, nesant Didžiojo maršalkos, jam galėjo pavesti ir Maršalkos teismo funkcijas.
 == Valdovo maršalka ==
@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 == [[Seimelis|Seimelio]] maršalka ==
-[[Žemietija|Žemietijos]] arba seimelio maršalka ([[lenkų kalba|lenk.]] ''marszałek ziemski'' arba ''marszałek sejmikowy'') buvo renkamas seimelyje iš keturių [[Didysis kunigaikštis|Didžiojo kunigaikščio]], vėliau - [[karalius|karaliaus]] pasiūlytų kandidatų iki gyvos galvos. Šaukdavo seimelio posėdžius, pirmininkavo jiems, turėjo balso teisę žemietijos teismuose. Paskelbus karą atlikdavo [[kaštelionas|kašteliono]] pareigas - surinkęs pavieto bajorus nuvesdavo juos į kariuomenės susitelkimo vietą ir pristatydavo [[vaivada]]i. Seimelio maršalka buvo renkamas iki gyvos galvos, tačiau turėjo teisę atsisakyti pareigų. [[1795]] m. prijungus Lietuvą prie [[Rusija|Rusijos]] prilygintas Rusijos bajorų vadovui ir buvo vadinamas tuo vardu.
+[[Žemietija|Žemietijos]] arba seimelio maršalka ([[lenkų kalba|lenk.]] ''marszałek ziemski'' arba ''marszałek sejmikowy'') buvo renkamas seimelyje iš keturių [[Didysis kunigaikštis|Didžiojo kunigaikščio]], vėliau – [[karalius|karaliaus]] pasiūlytų kandidatų iki gyvos galvos. Šaukdavo seimelio posėdžius, pirmininkavo jiems, turėjo balso teisę žemietijos teismuose. Paskelbus karą atlikdavo [[kaštelionas|kašteliono]] pareigas – surinkęs pavieto bajorus nuvesdavo juos į kariuomenės susitelkimo vietą ir pristatydavo [[vaivada]]i. Seimelio maršalka buvo renkamas iki gyvos galvos, tačiau turėjo teisę atsisakyti pareigų. [[1795]] m. prijungus Lietuvą prie [[Rusija|Rusijos]] prilygintas Rusijos bajorų vadovui ir buvo vadinamas tuo vardu.
 Maršalkomis taip pat buvo vadinami [[LDK Vyriausiasis tribunolas|Vyriausiojo tribunolo]] pirmininkas, žemietijos, pavieto teismo pirmininkas, kitų seimų ir [[konfederacija|konfederacijų]] vadovai.