Parvatė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:06, 6 sausio 2020 versija

Parvatė (skr. पार्वती = IAST: Pārvatī, „kalnietė“) – hinduizmo mitologijoje vienas iš deivės, Šivos žmonos veidų (hipostazė).

Pasak mito, pirmoji Šivos žmona Satė po susideginimo šventojoje ugnyje, po kurio laiko, gimė kaip Uma, kalnų valdovo Himavato ir apsaros Menakos duktė. Tam, kad užkariautų Šivos širdį, Uma apsigyveno netoli jo, ant Kailašo kalno, tačiau Šiva, atsidavęs griežtai askezei, nekreipė dėmesio į jos rodomą draugiškumą. Dievai, norėdami, kad Šiva susilauktų sūnaus, sugebančio nugalėti asurą Taraką – Indros priešą, pasiuntė Kamą, kad šis sužadintų jame meilę Umai, bet Šiva sudegino jį savo trečiosios akies ugnimi. Tada pati Uma atsidavė Šivą aukštinančiai askezei. Bandydamas jos atsidavimą, Šiva apsireiškė jai jauno brahmano pavidalu ir ėmėsi apkalbėti Šivą, tai yra pats save. Uma atsisakė tikėti apkalbomis, ir Šiva, sužavėtas jos atsidavimo ir grožio, nutarė ją vesti. Po ištisus metus trukusios vestuvinės nakties Umą imta vadinti Parvate. Šioje santuokoje gimė Tarakos nugalėtojas Skanda (arba Kartikėja). Jo brolis – dievas Ganeša, turintis dramblio galvą.^[1]

Šiam mitui įtakos galėjo turėti nearijų genčių sakmės apie kalnų deivę. Jis susiklostė epiniu (V a. pr. m. e. – V a.) ir puranų (350–XIII a.) laikotarpiu.

Parvatė yra Šivos atsiribojimo nuo pasaulio atsvaras. „Kena upanišadoje“ vaizduojama kaip atverianti dievams Brahmano pažinimą. Pietų Indijos šaivai Parvatę garbina kaip įsikūnijusią Šivos malonę. Ji taip pat svarbi tantrizme, jo tekstuose išsaugoti Šivos Parvatei išdėstyti slapti mokymai.

Visoje Indijoje Parvatei skirta daugybė šventyklų, iš kurių viena svarbiausių – Minakšės šventykla Madurajuje. Mito apie Parvatę siužetai naudojami literatūroje (itin žymi Kalidasos poema „Kumarasambhava“ apie Parvatės ir Šivos meilę), architektūroje (Parvatę vieną ar su Šiva vaizdavo Čolų skulptoriai), dailėje (idiliškos jų šeimyninio gyvenimo Kailaše scenos – dažnas Kangros miniatiūrų motyvas).^[2]

Nuorodos

Parvati
Senovės Indijos mitai.- Vilnius, 1989.- p.181.

↑ Мифы народов мира. Парвати , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
↑ Kazimieras Seibutis. Parvatė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010

Vikiteka: Parvatė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Мифы народов мира. Парвати , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[2] Kazimieras Seibutis. Parvatė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010

[1]

[2]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 '''Parvatė''' ({{sa|पार्वती|Pārvatī}}, „kalnietė“) – [[Hinduizmas|hinduizmo]] mitologijoje vienas iš [[Devė|deivės]], [[Šiva|Šivos]] žmonos veidų (hipostazė).
-Pasak mito, pirmoji Šivos žmona [[Sati (hinduizmas)|Satė]] po susideginimo šventojoje ugnyje, po kurio laiko, gimė kaip [[Uma]] (Juma), kalnų valdovo [[Himavatas|Himavato]] ir [[apsaros]] [[Menaka|Menakos]] duktė. Tam, kad užkariautų Šivos širdį, Uma apsigyveno netoli jo, ant [[Kailasas|Kailašo]] kalno, tačiau Šiva, atsidavęs griežtai askezei, nekreipė dėmesio į jos rodomą draugiškumą. Dievai, norėdami, kad Šiva susilauktų sūnaus, sugebančio nugalėti [[Asura|asurą]] [[Taraka|Taraką]] – [[Indra|Indros]] priešą, pasiuntė [[Kama (dievas)|Kamą]], kad šis sužadintų jame meilę Umai, bet Šiva sudegino jį savo trečiosios akies ugnimi. Tada pati Uma atsidavė Šivą aukštinančiai askezei. Bandydamas jos atsidavimą, Šiva apsireiškė jai jauno brahmano pavidalu ir ėmėsi apkalbėti Šivą, tai yra pats save. Uma atsisakė tikėti apkalbomis, ir Šiva, sužavėtas jos atsidavimo ir grožio, nutarė ją vesti. Po ištisus metus trukusios vestuvinės nakties Umą imta vadinti Parvate. Šioje santuokoje gimė Tarakos nugalėtojas [[Skanda]] (arba Kartikėja). Jo brolis – dievas [[Ganeša]], turintis dramblio galvą.<ref>{{MITe|П. А. Гринцер|Парвати}}</ref>
+Pasak mito, pirmoji Šivos žmona [[Sati (hinduizmas)|Satė]] po susideginimo šventojoje ugnyje, po kurio laiko, gimė kaip Uma, kalnų valdovo [[Himavatas|Himavato]] ir [[apsaros]] [[Menaka|Menakos]] duktė. Tam, kad užkariautų Šivos širdį, Uma apsigyveno netoli jo, ant [[Kailasas|Kailašo]] kalno, tačiau Šiva, atsidavęs griežtai askezei, nekreipė dėmesio į jos rodomą draugiškumą. Dievai, norėdami, kad Šiva susilauktų sūnaus, sugebančio nugalėti [[Asura|asurą]] [[Taraka|Taraką]] – [[Indra|Indros]] priešą, pasiuntė [[Kama (dievas)|Kamą]], kad šis sužadintų jame meilę Umai, bet Šiva sudegino jį savo trečiosios akies ugnimi. Tada pati Uma atsidavė Šivą aukštinančiai askezei. Bandydamas jos atsidavimą, Šiva apsireiškė jai jauno brahmano pavidalu ir ėmėsi apkalbėti Šivą, tai yra pats save. Uma atsisakė tikėti apkalbomis, ir Šiva, sužavėtas jos atsidavimo ir grožio, nutarė ją vesti. Po ištisus metus trukusios vestuvinės nakties Umą imta vadinti Parvate. Šioje santuokoje gimė Tarakos nugalėtojas [[Skanda]] (arba Kartikėja). Jo brolis – dievas [[Ganeša]], turintis dramblio galvą.<ref>{{MITe|П. А. Гринцер|Парвати}}</ref>
 Šiam mitui įtakos galėjo turėti nearijų genčių sakmės apie kalnų deivę. Jis susiklostė epiniu (V a. pr. m. e. – V a.) ir puranų (350–XIII a.) laikotarpiu.