Autonominė nervų sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų
pridėtas šaltinis |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Autonominė''' (arba '''vegetacinė''') '''nervų sistema''' – periferinės nervų sistemos dalis, sudaryta iš [[Neuronas|neuronų]], įnervuojančių vidaus organus ir veikiančius nepriklausomai nuo valios. Ji reguliuoja tokias organizmo funkcijas kaip širdies ritmą, [[Virškinimas|virškinimą]], [[Kvėpavimas|kvėpavimo]] dažnį, [[Šlapinimasis|šlapinimąsi]], vyzdžio reakciją, seksualinį susijaudinimą ir įvairių refleksų veikimą, kaip antai: [[Kosulys|kosėjimą]], [[Čiaudulys|čiaudėjimą]], tinimą ir [[Vėmimas|vėmimą]]. Taip pat ji palaiko organizmo nuolatinę reikiamą vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan.). |
'''Autonominė''' (arba '''vegetacinė''') '''nervų sistema''' – periferinės nervų sistemos dalis, sudaryta iš [[Neuronas|neuronų]], įnervuojančių vidaus organus ir veikiančius nepriklausomai nuo valios.{{šaltinis|{{VLE|II|319||Dalia Stabinytė. Autonominė nervų sistema (systema nervosum autonomicum), vegetacinė nervų sistema}}}} Ji reguliuoja tokias organizmo funkcijas kaip širdies ritmą, [[Virškinimas|virškinimą]], [[Kvėpavimas|kvėpavimo]] dažnį, [[Šlapinimasis|šlapinimąsi]], vyzdžio reakciją, seksualinį susijaudinimą ir įvairių refleksų veikimą, kaip antai: [[Kosulys|kosėjimą]], [[Čiaudulys|čiaudėjimą]], tinimą ir [[Vėmimas|vėmimą]]. Taip pat ji palaiko organizmo nuolatinę reikiamą vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan.). |
||
Šita sistema yra pirminis mechanizmas, kontroliuojantis „kovos arba pabėgimo“ ({{en|fight or flight}}) ir „ilsėkis ir virškink“ ({{en|rest and digest}}) režimus. Taigi vegetacinė nervų sistema padeda organizmui išgyventi įvairiose situacijose ir ramybės, ir ekstremalios grėsmės metu, todėl labai svarbu, kad ji galėtų dirbti normaliai ir harmoningai. |
Šita sistema yra pirminis mechanizmas, kontroliuojantis „kovos arba pabėgimo“ ({{en|fight or flight}}) ir „ilsėkis ir virškink“ ({{en|rest and digest}}) režimus. Taigi vegetacinė nervų sistema padeda organizmui išgyventi įvairiose situacijose ir ramybės, ir ekstremalios grėsmės metu, todėl labai svarbu, kad ji galėtų dirbti normaliai ir harmoningai. |
||
Autonominė nervų sistema smegenyse yra kontroliuojama [[Hipotalamas|hipotalamo]] ir sudaryta iš dviejų dalių: [[Simpatinė nervų sistema|simpatinės]] ir [[Parasimpatinė nervų sistema|parasimpatinės]] nervų sistemų. Daugeliu atveju šios dvi dalys yra atsakingos už gana priešingus veiksmus, nes vienai aktyvavus tam tikrą fiziologinį atsaką, kita jį slopina. Iš dalies galima teigti, kad simpatinė nervų sistema yra greitą atsaką generuojanti, o parasimpatinė – slopinančiai veikianti sistema, tačiau tai ne visiškai atitinka tiesą, nes, pavyzdžiui, seksualinio susijaudinimo ir [[Orgazmas|orgazmo]] metu kartu veikia jos abi. |
Autonominė nervų sistema smegenyse yra kontroliuojama [[Hipotalamas|hipotalamo]] ir sudaryta iš dviejų dalių: [[Simpatinė nervų sistema|simpatinės]] ir [[Parasimpatinė nervų sistema|parasimpatinės]] nervų sistemų. Daugeliu atveju šios dvi dalys yra atsakingos už gana priešingus veiksmus, nes vienai aktyvavus tam tikrą fiziologinį atsaką, kita jį slopina. Iš dalies galima teigti, kad simpatinė nervų sistema yra greitą atsaką generuojanti, o parasimpatinė – slopinančiai veikianti sistema, tačiau tai ne visiškai atitinka tiesą, nes, pavyzdžiui, seksualinio susijaudinimo ir [[Orgazmas|orgazmo]] metu kartu veikia jos abi. |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{Išnašos}} |
|||
{{commons|Category:Brain}} |
{{commons|Category:Brain}} |
||
10:54, 5 sausio 2020 versija
Autonominė (arba vegetacinė) nervų sistema – periferinės nervų sistemos dalis, sudaryta iš neuronų, įnervuojančių vidaus organus ir veikiančius nepriklausomai nuo valios.[reikalingas šaltinis] Ji reguliuoja tokias organizmo funkcijas kaip širdies ritmą, virškinimą, kvėpavimo dažnį, šlapinimąsi, vyzdžio reakciją, seksualinį susijaudinimą ir įvairių refleksų veikimą, kaip antai: kosėjimą, čiaudėjimą, tinimą ir vėmimą. Taip pat ji palaiko organizmo nuolatinę reikiamą vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan.).
Šita sistema yra pirminis mechanizmas, kontroliuojantis „kovos arba pabėgimo“ (angl. fight or flight) ir „ilsėkis ir virškink“ (angl. rest and digest) režimus. Taigi vegetacinė nervų sistema padeda organizmui išgyventi įvairiose situacijose ir ramybės, ir ekstremalios grėsmės metu, todėl labai svarbu, kad ji galėtų dirbti normaliai ir harmoningai.
Autonominė nervų sistema smegenyse yra kontroliuojama hipotalamo ir sudaryta iš dviejų dalių: simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų. Daugeliu atveju šios dvi dalys yra atsakingos už gana priešingus veiksmus, nes vienai aktyvavus tam tikrą fiziologinį atsaką, kita jį slopina. Iš dalies galima teigti, kad simpatinė nervų sistema yra greitą atsaką generuojanti, o parasimpatinė – slopinančiai veikianti sistema, tačiau tai ne visiškai atitinka tiesą, nes, pavyzdžiui, seksualinio susijaudinimo ir orgazmo metu kartu veikia jos abi.
Šaltiniai
