Ignacy Pinkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas. |
|||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Būdamas aštuoniolikos su |
Būdamas aštuoniolikos su šeima persikėlė į [[Krokuva|Krokuvą]], kur išbandė įvairius darbus, tarp jų ir aktoriaus. Nuo vaikystės buvo gabus piešimui. [[1907]] m. nupiešė kunigo portretą, kurį pardavęs susimokėjo priėmimo mokestį į Krokuvos Meno akademiją, kur tapo laisvuoju klausytoju. Jo dėstytojais buvo [[Stanisław Dębicki]] ir [[Jacek Malczewski]]. Po trejų metų išvyko į [[Paryžius|Paryžių]]. |
||
[[1912]] m. įstojo į Šaulių sąjungą. [[1914]] m. prisidėjo prie [[Lenkų legionai|Lenkų legionų]]. Visą tarnavimo kariuomenėje laikotarpį piešė, daugiausia vadų ir bendražygių portretus. |
[[1912]] m. įstojo į Šaulių sąjungą. [[1914]] m. prisidėjo prie [[Lenkų legionai|Lenkų legionų]]. Visą tarnavimo kariuomenėje laikotarpį piešė, daugiausia vadų ir bendražygių portretus. |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
[[1928]] m. vėl atvykęs į Vilnių, susituokė su Marija Kazanowicz. Tada nutapė 10 paveikslų, vaizduojančių Vilniaus architektūros paminklus. Paveikslus padovanojo asmeniškai [[Juzefas Pilsudskis|Juzefui Pilsudskiui]], o [[1929]] m. išleido tų paveikslų spalvotų autolitografijų rinkinį. Kiekviena litografija signuota pieštuku, rinkinys išleistas 100 egzempliorių tiražu, visi rinkiniai buvo vardiniai.<ref name="menorinka">{{Cite web | title = Vilniaus Aukcionas | work = menorinka.lt | accessdate = 2016-04-26 | url = http://www.menorinka.lt/page/author/462/0 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160426180200/http://www.menorinka.lt/page/author/462/0 | archivedate = 2016-04-26 }}</ref> |
[[1928]] m. vėl atvykęs į Vilnių, susituokė su Marija Kazanowicz. Tada nutapė 10 paveikslų, vaizduojančių Vilniaus architektūros paminklus. Paveikslus padovanojo asmeniškai [[Juzefas Pilsudskis|Juzefui Pilsudskiui]], o [[1929]] m. išleido tų paveikslų spalvotų autolitografijų rinkinį. Kiekviena litografija signuota pieštuku, rinkinys išleistas 100 egzempliorių tiražu, visi rinkiniai buvo vardiniai.<ref name="menorinka">{{Cite web | title = Vilniaus Aukcionas | work = menorinka.lt | accessdate = 2016-04-26 | url = http://www.menorinka.lt/page/author/462/0 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160426180200/http://www.menorinka.lt/page/author/462/0 | archivedate = 2016-04-26 }}</ref> |
||
1935 m. spalio 3 d. mirė nuo džiovos. |
|||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
||
16:15, 4 sausio 2020 versija
Ignacas Pinkas (lenk. Ignacy Pinkas; 1888 m. gruodžio 12 d. Jasło, Lenkija – 1935 m. spalio 3 d.) – lenkų dailininkas.
Biografija
Būdamas aštuoniolikos su šeima persikėlė į Krokuvą, kur išbandė įvairius darbus, tarp jų ir aktoriaus. Nuo vaikystės buvo gabus piešimui. 1907 m. nupiešė kunigo portretą, kurį pardavęs susimokėjo priėmimo mokestį į Krokuvos Meno akademiją, kur tapo laisvuoju klausytoju. Jo dėstytojais buvo Stanisław Dębicki ir Jacek Malczewski. Po trejų metų išvyko į Paryžių.
1912 m. įstojo į Šaulių sąjungą. 1914 m. prisidėjo prie Lenkų legionų. Visą tarnavimo kariuomenėje laikotarpį piešė, daugiausia vadų ir bendražygių portretus.
I. Pinkas kaip piešėjas ir dailininkas dalyvavo generolo L. Želigovskio žygyje į Vilnių. Sukūrė Vilniaus ir priemiesčių peizažų ciklą.
Nuo 1920 m. atsidėjo vien kūrybai, keliavo į Prahą, Varšuvą, Lvovą ir Vilnių, taip pat prie Baltijos jūros ir po Prancūziją.
1928 m. vėl atvykęs į Vilnių, susituokė su Marija Kazanowicz. Tada nutapė 10 paveikslų, vaizduojančių Vilniaus architektūros paminklus. Paveikslus padovanojo asmeniškai Juzefui Pilsudskiui, o 1929 m. išleido tų paveikslų spalvotų autolitografijų rinkinį. Kiekviena litografija signuota pieštuku, rinkinys išleistas 100 egzempliorių tiražu, visi rinkiniai buvo vardiniai.[1]
1935 m. spalio 3 d. mirė nuo džiovos.
Literatūra
- Autolitografijos reprodukuotos knygoje Zahorski, W., 1991. Podania i legendy wileńskie. Gdansk.
- Milewska, W., Zientara, M., 1999. Sztuka Legionów Polskich i jej twórcy, 1914–-1918. Wydawnictwo Arkady.
Šaltiniai
- ↑ „Vilniaus Aukcionas“. menorinka.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.