Krėvos sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 56: Eilutė 56:
* [https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/3a/Union_of_Krewo.jpg/1920px-Union_of_Krewo.jpg Krėvos akto originalo 1385 m. fotografija]
* [https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/3a/Union_of_Krewo.jpg/1920px-Union_of_Krewo.jpg Krėvos akto originalo 1385 m. fotografija]
* [http://oszmianszczyzna.pl/krewo_foto/unia_w_krewie_tekst_lacinski_i_polski.pdf Krėvos unija 1385 m. - tekstas lotynų kalba ir vertimas į lenkų kalbą]
* [http://oszmianszczyzna.pl/krewo_foto/unia_w_krewie_tekst_lacinski_i_polski.pdf Krėvos unija 1385 m. - tekstas lotynų kalba ir vertimas į lenkų kalbą]
* [http://www.šaltiniai.info/files/istorija/IC00/Kr%C4%97vos_sutartis.IC0301.pdf Krėvos unija 1385 m. - vertimas į lietuvių kalbą]
* [http://www.vostlit.info/Texts/Dokumenty/Litva/XIV/Jagailo/krev_unija_1385.phtml?id=2263 Krėvos unija 1385 m. - vertimas į rusų kalbą]
* [http://www.vostlit.info/Texts/Dokumenty/Litva/XIV/Jagailo/krev_unija_1385.phtml?id=2263 Krėvos unija 1385 m. - vertimas į rusų kalbą]



16:24, 2 sausio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Krėvos sutartis
Priklauso: Haličo-Voluinės karai

Krėvos sutartis
Data: 1385 m. gegužės 31 d.
Vieta: Krėva
Rezultatas: Asmeninė Lietuvos-Lenkijos unija
Susitariančios pusės
LDK Lenkija
Pasirašantieji
Jogaila Lenkijos bajorai
Vaitiekaus Gersono paveikslas Jogaila sulaiko Kęstutį ir Vytautą Krėvos pilyje

Krėvos sutartis, Krėvos unija1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos pilyje Lietuvos valdovo Jogailos ir Lenkijos bajorų sudaryta sutartis

Sutarties sąlygos

Po pusę metų trukusių derybų šia sutartimi Jogaila įsipareigojo:

  • vesti vienuolikametę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą;
  • sumokėti Austrijos princui Vilhelmui 200 tūkst. florinų kompensaciją dėl jo nutrauktų sužadėtuvių su Jadvyga;
  • savo jėgomis ir lėšomis atgauti ir sugrąžinti Lenkijai priklausančias žemes;
  • paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis – 40 000 ar 45 000 lenkų;
  • krikštytis bei pakrikštyti visus Lietuvos gyventojus;
  • prišlieti (applicare) Lietuvą prie Lenkijos karūnos.

Vesdamas sosto paveldėtoją Jadvygą, Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.

Lenkija ir Lietuva 1387 m.

Sutarties vykdymas

XIV a. pabaigoje LDK nebuvo visuomeninių jėgų, suinteresuotų Lietuvos valstybės susijungimu su Lenkijos karalyste. Tai patvirtina ir faktas, kad, Jogailai išvykus karaliauti į Lenkiją, platieji Lietuvos bajorijos sluoksniai parėmė Vytauto pastangas tapti pilnateisiu Lietuvos valdovu. Kita vertus, pati Lenkija XIV a. pabaigoje dar nebuvo pajėgi absorbuoti pagal plotą už ją daug didesnę Lietuvos valstybę, kuri buvo visiškai kitokia tautiniu atžvilgiu, visuomenės ir valstybės organizacijos bei kultūros prasme. Faktiškai jokio valstybių susiliejimo po Krėvos sutarties neįvyko. Lietuvoje liko kitokia valstybės sandara, sienos ir faktiškai savarankiškas valdovas.

1386 m. pr. Jogaila atvyko į Krokuvą, kur buvo pakrikštytas Vladislovo vardu, sutuoktas su Jadvyga ir karūnuotas Lenkijos karaliumi.

13861387 m. žiemą, Jogailai atvykus į Lietuvą, buvo toliau vykdomi Krėvos aktu deklaruoti ketinimai. Vilniuje prasidėjo oficiali krikšto akcija, įkurtos pirmosios parapijos, statomos katalikų bažnyčios. 1387 m. Jogaila paskelbė tris privilegijas – steigiamos Vilniaus vyskupystės vyskupui, Lietuvos bajorams katalikams ir Vilniaus miestiečiams. Jomis buvo išreikšta Lietuvos visuomenės naujos raidos programa.

1387 m. vasario 17 d. privilegija Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupystę. Taip valdovo aktu iš didžiojo kunigaikščio žemių fondo buvo sukurta pirmoji Lietuvoje stambi latifundija, kurios dydis pranoko bet kurio didžiausio to meto žemvaldžio valdas. Žemės valdomis bei kitaip materialiai buvo aprūpintos ir steigiamos bažnyčios. Bažnyčios žemės bei jose gyvenę valstiečiai buvo atleisti nuo visų prievolių, net nuo karo tarnybos, taip pat nuo mokesčių valdovui bei apsaugoti nuo pasaulietinės valdžios kišimosi į teismo ir administracijos reikalus.

1387 m. vasario 20 d. Jogailos privilegija visi krikštą priėmę bajorai katalikai, atliekantys karinę tarnybą, gavo nuosavybės teises į tėvonines žemes, teisę laisvai jomis disponuoti, nevaržomai tvarkyti dukterų ištekinimo ir kitus moterų turto reikalus šeimoje. Bajorų tėvoninės valdos buvo atleistos nuo visų darbo prievolių didžiajam kunigaikščiui, išskyrus pilių statybą bei remontą. Tačiau 1387 m. privilegija nepanaikino bajorų natūrinių ir piniginių mokesčių valdovui. Bajorų tėvoninės valdos ir toliau liko pavaldžios didžiojo kunigaikščio teismo jurisdikcijai.

1387 m. kovo 22 d. Jogailos privilegija Vilniui suteikta Magdeburgo teisė. Vilnius tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kurio miestiečių bendruomenei buvo suteikta savivalda. Tiesa, Magdeburgo teisė veikė ne visoje tuometinio Vilniaus teritorijoje. Greta miestiečių administracijos valdomos miesto dalies buvo teritorijos, vadinamosios jurzdikos, pavaldžios didžiajam kunigaikščiui, vyskupui ar bajorams.

1387 metų Jogailos privilegijos paspartino dvasininkų, bajorų ir miestiečių luomų klostymąsi, sukūrė naujos Lietuvos visuomenės teisinius pagrindus. Tolesnį visuomenės reformavimo darbą kuriam laikui sutrikdė 1389 m. atsinaujinusi vidaus kova tarp Vytauto ir Jogailos.

Sutarties vertinimas

Šiandien nemažai Lietuvos ir Lenkijos istorikų sutinka, kad Krėvos sutartis nebuvo unija. Faktiškai tai nebuvo ir sutartimi, o tik ketinimų protokolu. Krėvos aktu Jogaila tik patvirtino per piršlybas Jadvygai Skirgailos jo vardu duotus pasižadėjimus. Jogailai užimant Lenkijos sostą, galėjo būti surašytas oficialusis Lenkijos ir Lietuvos sutarties aktas. Tačiau tokio dokumento nėra žinoma. Atvirkščiai, yra net bandymų įrodyti, jog iki mūsų dienų Krokuvos kapitulos archyve išlikęs 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto originalas tėra politiniais tikslais Lenkijos pusės parengtas falsifikatas. Vėlesni Lietuvos ir Lenkijos didikų ginčai dažnai grįždavo prie Krėvos sutarties, lenkams įrodinėjant, kad nuo tos sutarties pasirašymo Lietuvos savarankiškumo siekiai neturi teisinio pagrindo.

Nuorodos