Iturėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Regionasm | Spalva = #DEB887 | Tipas = Senovės Sirijos regionas | Pavadinimas = Iturėja (Ἰτουραία) | Foto = | Šalis = pietvakarių Sirija | Vėliava = |...
 
Eilutė 16: Eilutė 16:
| Vikiteka =
| Vikiteka =
}}
}}
'''Iturėja''' ({{gr|Ἰτουραία|Itouraia}}) – senovės Artimųjų Rytų ([[Senovės Sirija|Istorinės Sirijos]]) regionas, buvęs dabartinės [[Sirija|Sirijos]] pietvakariuose ([[Daros muchafaza|Daros muchafazos]] šiaurinė dalis ir [[Damasko muhafaza|Damasko muchafazos]] vakarinė dalis) ir [[Libanas|Libano]] rytuose. Senieji regiono gyventojai buvo '''iturėjai''' ({{gr|Ἰτουραῖοι|Ituraioi}}), semitų kilmės tauta. Dalis autorių juos sieja su [[arabai]]s, kita dalis - su [[aramėjai]]s.
'''Iturėja''' ({{gr|Ἰτουραία|Itouraia}}) – senovės Artimųjų Rytų ([[Senovės Sirija|Istorinės Sirijos]]) regionas, buvęs dabartinės [[Sirija|Sirijos]] pietvakariuose ([[Daros muchafaza|Daros muchafazos]] šiaurinė dalis ir [[Damasko muchafaza|Damasko muchafazos]] vakarinė dalis) ir [[Libanas|Libano]] rytuose. Senieji regiono gyventojai buvo '''iturėjai''' ({{gr|Ἰτουραῖοι|Ituraioi}}), semitų kilmės tauta. Dalis autorių juos sieja su [[arabai]]s, kita dalis – su [[aramėjai]]s.


Po islamizacijos šiam regionui prigijo arabizuotas pavadinimas '''Džaiduras''' ({{ar|جدور|Jedur}}).
Po islamizacijos šiam regionui prigijo arabizuotas pavadinimas '''Džaiduras''' ({{ar|جدور|Jedur}}).


== Geografija ==
== Geografija ==
Antikos laikais Iturėja buvo neaiškiai apibrėžtas regionas, išsidėstęs į šiaurę nuo [[Golano aukštumos|Golano]] ir [[Betanėja|Betanėjos]]. Tai buvo aukštumų kraštas, besitęsiantis palei [[Hermono kalnas|Hermono]] ir [[Antilibanas|Antilibano]] kalnų rytines pašlaites. Šie kalnai jį skyrė nuo [[Bekos slėnis|Bekos slėnio]] vakaruose. Į rytus nuo jo buvo [[Damaskas-Aramas|Aramas]]. Iturėja užėmė svarbią strateginę padėtį, būdama tarpininkė tarp [[Finikija|Finikijos]] vakaruose ir Damasko rytuose.
Antikos laikais Iturėja buvo neaiškiai apibrėžtas regionas, išsidėstęs į šiaurę nuo [[Golano aukštumos|Golano]] ir [[Betanėja|Betanėjos]]. Tai buvo aukštumų kraštas, besitęsiantis palei [[Hermono kalnas|Hermono]] ir [[Antilibanas|Antilibano]] kalnų rytines pašlaites. Šie kalnai jį skyrė nuo [[Bekos slėnis|Bekos slėnio]] vakaruose. Į rytus nuo jo buvo [[Damaskas-Aramas|Aramas]]. Iturėja užėmė svarbią strateginę padėtį, būdama tarpininkė tarp [[Finikija|Finikijos]] vakaruose ir Damasko rytuose.


Pagrindiniai Iturėjos miestai buvo [[Libano Chalkidė]] (kai kurių autorių siejama su dab. [[Andžaras|Andžaru]]), [[Abila]] ir [[Pilypo Cezarėja]] (kartais priskiriama Golanui), .
Pagrindiniai Iturėjos miestai buvo [[Libano Chalkidė]] (kai kurių autorių siejama su dab. [[Andžaras|Andžaru]]), [[Abila]] ir [[Pilypo Cezarėja]] (kartais priskiriama Golanui), .
Eilutė 28: Eilutė 28:
Iturėja istoriniuose šaltiniuose yra minima tik nuo helenizmo laikų, nors kai kurie autoriai bando sieti Iturėją su bibliniu vietovardžiu Jetur ({{he|יטור|Yeṭur}}).
Iturėja istoriniuose šaltiniuose yra minima tik nuo helenizmo laikų, nors kai kurie autoriai bando sieti Iturėją su bibliniu vietovardžiu Jetur ({{he|יטור|Yeṭur}}).


Iturėja buvo [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperijos]] dalis. II a. pr. m. e. pabaigoje minima, kad [[Hasmonėjų karalystė|Hasmonėjų karalius]] [[Aristobulas I]] surengė karinį žygį į šiaurę ir prisijungė didelę dalį Iturėjos. Vėliau yra minimas Iturėjų karalius [[Ptolemėjas (Iturėja)|Ptolemėjas]], kuris valdė 85-40 m. iš Chalkidės miesto. Manoma, kad jis galėjo pasinaudoti proga sukurti nepriklausomą karalystę, kuri istoriografijoje vadinama Chalkidės karalyste. Vėliau minimi jos karaliai Lisanijas ir Zenodoras.
Iturėja buvo [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperijos]] dalis. II a. pr. m. e. pabaigoje minima, kad [[Hasmonėjų karalystė|Hasmonėjų karalius]] [[Aristobulas I]] surengė karinį žygį į šiaurę ir prisijungė didelę dalį Iturėjos. Vėliau yra minimas Iturėjų karalius [[Ptolemėjas (Iturėja)|Ptolemėjas]], kuris valdė 85-40 m. iš Chalkidės miesto. Manoma, kad jis galėjo pasinaudoti proga sukurti nepriklausomą karalystę, kuri istoriografijoje vadinama Chalkidės karalyste. Vėliau minimi jos karaliai Lisanijas ir Zenodoras.
23 m. pr. m. Zenodorui mirus Iturėja buvo perduota valdyti [[Erodas Didysis|Erodui Didžiajam]]. Po šio mirties [[4 m. pr. m. e.]] dalis Iturėjos regiono liko egzistuoti kaip nepriklausoma karalystė (minimas jos karalius Lisanijas), o pietinės jos teritorijos atskirtos ir atiduotos valdyti Erodo sūnui [[Erodas Pilypas II|Pilypui]] kartu su Batanėja, [[Trahonitis]] ir [[Gaulanitis]]. Vėliau čia valdė [[Erodas Agripa I]], [[Erodas Agripa II]] ir Aristobulas. Šiam mirus 92 m. Iturėja prijungta prie [[Sirija (Romos provincija)|Sirijos provincijos]].
23 m. pr. m. Zenodorui mirus Iturėja buvo perduota valdyti [[Erodas Didysis|Erodui Didžiajam]]. Po šio mirties [[4 m. pr. m. e.]] dalis Iturėjos regiono liko egzistuoti kaip nepriklausoma karalystė (minimas jos karalius Lisanijas), o pietinės jos teritorijos atskirtos ir atiduotos valdyti Erodo sūnui [[Erodas Pilypas II|Pilypui]] kartu su Batanėja, [[Trahonitis]] ir [[Gaulanitis]]. Vėliau čia valdė [[Erodas Agripa I]], [[Erodas Agripa II]] ir Aristobulas. Šiam mirus 92 m. Iturėja prijungta prie [[Sirija (Romos provincija)|Sirijos provincijos]].

{{Sirijos regionai}}
{{Sirijos regionai}}
[[Kategorija:Senovės semitai]]
[[Kategorija:Senovės semitai]]

14:28, 2 sausio 2020 versija

Senovės Sirijos regionas:
Iturėja (Ἰτουραία)
Šalis pietvakarių Sirija
Tautos iturėjai > sirai > Sirijos arabai
Miestai Libano Chalkidė, Abila

Iturėja (gr. Ἰτουραία = Itouraia) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Sirijos pietvakariuose (Daros muchafazos šiaurinė dalis ir Damasko muchafazos vakarinė dalis) ir Libano rytuose. Senieji regiono gyventojai buvo iturėjai (gr. Ἰτουραῖοι = Ituraioi), semitų kilmės tauta. Dalis autorių juos sieja su arabais, kita dalis – su aramėjais.

Po islamizacijos šiam regionui prigijo arabizuotas pavadinimas Džaiduras (arab. جدور = Jedur).

Geografija

Antikos laikais Iturėja buvo neaiškiai apibrėžtas regionas, išsidėstęs į šiaurę nuo Golano ir Betanėjos. Tai buvo aukštumų kraštas, besitęsiantis palei Hermono ir Antilibano kalnų rytines pašlaites. Šie kalnai jį skyrė nuo Bekos slėnio vakaruose. Į rytus nuo jo buvo Aramas. Iturėja užėmė svarbią strateginę padėtį, būdama tarpininkė tarp Finikijos vakaruose ir Damasko rytuose.

Pagrindiniai Iturėjos miestai buvo Libano Chalkidė (kai kurių autorių siejama su dab. Andžaru), Abila ir Pilypo Cezarėja (kartais priskiriama Golanui), .

Raida

Iturėja istoriniuose šaltiniuose yra minima tik nuo helenizmo laikų, nors kai kurie autoriai bando sieti Iturėją su bibliniu vietovardžiu Jetur (hebr.יטור‏‎ = Yeṭur).

Iturėja buvo Seleukidų imperijos dalis. II a. pr. m. e. pabaigoje minima, kad Hasmonėjų karalius Aristobulas I surengė karinį žygį į šiaurę ir prisijungė didelę dalį Iturėjos. Vėliau yra minimas Iturėjų karalius Ptolemėjas, kuris valdė 85-40 m. iš Chalkidės miesto. Manoma, kad jis galėjo pasinaudoti proga sukurti nepriklausomą karalystę, kuri istoriografijoje vadinama Chalkidės karalyste. Vėliau minimi jos karaliai Lisanijas ir Zenodoras.

23 m. pr. m. Zenodorui mirus Iturėja buvo perduota valdyti Erodui Didžiajam. Po šio mirties 4 m. pr. m. e. dalis Iturėjos regiono liko egzistuoti kaip nepriklausoma karalystė (minimas jos karalius Lisanijas), o pietinės jos teritorijos atskirtos ir atiduotos valdyti Erodo sūnui Pilypui kartu su Batanėja, Trahonitis ir Gaulanitis. Vėliau čia valdė Erodas Agripa I, Erodas Agripa II ir Aristobulas. Šiam mirus 92 m. Iturėja prijungta prie Sirijos provincijos.