Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
buvusi LTSR Aukščiausioji Taryba "Lietuvos Aukščiausiąja Taryba" vadinta tik nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. (ne nuo kovo 10-osios). |
S →Įgaliojimai: ~vid. nuoroda |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
== Įgaliojimai == |
== Įgaliojimai == |
||
Pagal [[ |
Pagal [[1940 m. Lietuvos TSR Konstitucija|LTSR Konstituciją]] tai turėjo būti aukščiausia atstovaujamoji valstybinės valdžios institucija, bet faktiškai ji vykdė sovietinės okupacinės valdžios nurodymus. Priėmė ir keitė LTSR konstituciją, įstatymus, nutarimus ir kt. teisės aktus, tvirtino ekonominės ir socialinės raidos planus, [[valstybės biudžetas|valstybės biudžetą]], rinko [[Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą]], [[LTSR Aukščiausiasis Teismas|LTSR Aukščiausiąjį Teismą]], sudarė [[LTSR Ministrų Taryba|Ministrų Tarybą]], [[Liaudies kontrolės komitetas|Liaudies kontrolės komitetą]], nuolatines komisijas. |
||
Aukščiausiąją Tarybą sudarė 350 deputatų, renkamų 5 metams tokia pat tvarka, kaip ir [[TSRS Aukščiausioji Taryba]].<ref>{{VLE|II|224||LTSR Aukščiausioji Taryba}}</ref> |
Aukščiausiąją Tarybą sudarė 350 deputatų, renkamų 5 metams tokia pat tvarka, kaip ir [[TSRS Aukščiausioji Taryba]].<ref>{{VLE|II|224||LTSR Aukščiausioji Taryba}}</ref> |
||
09:41, 2 sausio 2020 versija
.jpg)
LTSR Aukščiausioji Taryba – sovietinės valstybinės valdžios institucija okupuotoje Lietuvoje, veikusi nuo 1940 m. rugpjūčio mėn., kai buvo „išrinktas“ Liaudies Seimas, iki 1941 m. birželio 21 d. ir nuo 1947 m. vasario mėn. iki 1990 m. kovo 11 d.
Įgaliojimai
Pagal LTSR Konstituciją tai turėjo būti aukščiausia atstovaujamoji valstybinės valdžios institucija, bet faktiškai ji vykdė sovietinės okupacinės valdžios nurodymus. Priėmė ir keitė LTSR konstituciją, įstatymus, nutarimus ir kt. teisės aktus, tvirtino ekonominės ir socialinės raidos planus, valstybės biudžetą, rinko Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, LTSR Aukščiausiąjį Teismą, sudarė Ministrų Tarybą, Liaudies kontrolės komitetą, nuolatines komisijas.
Aukščiausiąją Tarybą sudarė 350 deputatų, renkamų 5 metams tokia pat tvarka, kaip ir TSRS Aukščiausioji Taryba.[1]
Pirmininkai:
- Boleslovas Baranauskas (1940–1951)
- Feliksas Bieliauskas (1951–1955)
- Vladas Niunka (1955–1963)
- Antanas Barkauskas (1963–1975)
- Ringaudas Songaila (1975–1981)
- Lionginas Šepetys (1981–1990)
- Vytautas Landsbergis (1990)
Prezidiumas
Pirmininkai:
- Justas Paleckis (1940–1967)
- Motiejus Šumauskas (1967–1975)
- Antanas Barkauskas (1975–1985)
- Ringaudas Songaila (1985–1987)
- Vytautas Astrauskas (1987–1990)
- Algirdas Brazauskas (1990)
Šaltiniai
- ↑ LTSR Aukščiausioji Taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 224 psl.
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | .svg){kind=small}
|
|---|---|
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
| Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo |
|
| Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
| Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | 
|
| Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
| Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje | .svg){kind=small}
|
| Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) |
|
| Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020-2024 | |