Galilėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:41, 29 gruodžio 2019 versija

Senovės Sirijos regionas: Galilėja (הַגָּלִיל‏)

Šalis	šiaurės Izraelis, pietų Libanas
Tautos
Miestai	Betsaida, Galilėjos Kana, Nazaretas

Galilėja (hebr. ‏הַגָּלִיל‏‎‎‎‏‎ = HaGalil, arab. الجليل‎ = al-Jalīl) – istorinė sritis dabartinės Izraelio valstybės šiaurėje ir Libano pietuose.

Geografija

Galilėjos regionas šiuo metu yra padalintas tarp dviejų valstybių. Jis apimą Izraelio Šiaurės apskritį ir Nabatijos muchafazos pietinę dalį Libane.

Iš visų pusių Galilėja yra apsupta žemumų. Šiaurine regiono riba paprastai laikoma Litani upės žemupis, už kurio buvo Finkija. Pietine riba laikomas Jezreelio slėnis, už kurio esančiame Karmelio kalne prasideda Samarija. Rytiniu pakraščiu teka Jordanas, sudarantis Jordano slėnį, kuriame telkšo Galilėjos ežeras. Šis slėnis išsikiša toli į šiaurę ir yra vadinams Galilėjos pirštu. Už šio slėnio yra Golano aukštumos (senovės Bašanas). Vakaruose Galilėja leidžiasi į Viduržemio jūros žemumas, kurios paprastai priskiriamos Finikijai (čia buvo finikiečių miestas Akra), tačiau kartais vadinamos Vakarų Galilėja (hebr. ‏גליל מערבי‎‏‎ = Galil Ma'aravi)

Paprastai dalinama į Aukštutinę ir Žemutinę Galilėją. Aukštutinėje (šiaurėje) didžiausias kalnas yra Meronas, o Žemutinėje (pietinėje) - Taboro kalnas.

Didžiausi regiono miestai yra Nazaretas, Tiberijas, Karmielis, Safedas, Beit Šeanas, Kirjat Šmonas, Afula, Bint Džbeilas.

Istorija

III tūkstm. pr. m. e. Galilėją apgyvendino hananėjai, kurių pagrindinis miestas buvo Hacoras. II tūkstm. pr. m. e. čia pasirodė huritai, valdė hetitai, egiptiečiai.

Vėliau kraštas pateko į izraelitų genčių įtaką ir palaipsniui įtrauktas į Izraelio karalystę. Galilėja buvo padalinta tarp naftalitų, isacharų ir zebulunų genčių. Galilėją ne kartą siaubė Judėjos karių antpuoliai. Vietos gyventojai buvo priversti priimti judaizmą.

722 m. pr. m. e. Galilėją užkariavo Asirija, vietiniai valdininkai pakeisti asirų kolonistais. 539 m. pr. m. e. Galilėjos valdžią perėmė persai. 333 m. pr. m. e. kraštą užkariavo Aleksandras Makedonietis, čia pradėjo keltis atvykėliai iš Graikijos, Makedonijos. Vėliau Galilėja nuolat keitė šeimininkus – ją valdė ir Seleukidai, ir Ptolemėjai – kol 63 m. pr. m. e. užkariavo romėnai.

I a. Judas Galilėjietis surengė sukilimą prieš romėnus – Romos legionas sukilimą numalšino, daugelį gyventojų nubaudė, todėl kraštas tapo apleistas. Sunaikinus Jeruzalės šventyklą, į Galilėją plūstelėjo žydai ir Judėjos. Biblijoje minimi pagrindiniai Galilėjos miestai – Betsaida, Galilėjos Kana ir Nazaretas.

636 m. prijungta prie Arabų kalifato.

Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
  | Pavadinimas = Galilėja (הַגָּלִיל‏)
  | Foto =GalileeRoshPina.JPG
- | Šalis = šiaurės [[Izraelis]]
+ | Šalis = šiaurės [[Izraelis]], pietų [[Libanas]]
  | Vėliava =
  | Tauta =
@@ Eilutė 16: / Eilutė 16: @@
  | Vikiteka =Category:Galilee
  }}
-'''Galilėja''' ({{he|הַגָּלִיל‏‎‎‎|HaGalil}}, {{ar|الجليل‎|al-Jalīl}}) – istorinė sritis dabartinės [[Izraelis|Izraelio]] valstybės šiaurėje, prie sienos su [[Libanas|Libanu]]. Iš vakarų skalauja [[Viduržemio jūra]], iš pietų supa [[Jezreelio slėnis]], iš rytų – [[Jordano slėnis]]. Rytiniu pakraščiu teka [[Jordanas]], telkšo [[Galilėjos ežeras]]. Paprastai dalinama į Aukštutinę ir Žemutinę Galilėją.
+'''Galilėja''' ({{he|הַגָּלִיל‏‎‎‎|HaGalil}}, {{ar|الجليل‎|al-Jalīl}}) – istorinė sritis dabartinės [[Izraelis|Izraelio]] valstybės šiaurėje ir [[Libanas|Libano]] pietuose.
+== Geografija ==
+Galilėjos regionas šiuo metu yra padalintas tarp dviejų valstybių. Jis apimą [[Šiaurės apskritis (Izraelis)|Izraelio Šiaurės apskritį]] ir [[Nabatijos muchafaza|Nabatijos muchafazos]] pietinę dalį Libane.
+Iš visų pusių Galilėja yra apsupta žemumų. Šiaurine regiono riba paprastai laikoma [[Litani]] upės žemupis, už kurio buvo Finkija. Pietine riba laikomas [[Jezreelio slėnis]], už kurio esančiame [[Karmelio kalnas|Karmelio kalne]] prasideda [[Samarija (regionas)|Samarija]]. Rytiniu pakraščiu teka [[Jordanas]], sudarantis [[Jordano slėnis|Jordano slėnį]], kuriame telkšo [[Galilėjos ežeras]]. Šis slėnis išsikiša toli į šiaurę ir yra vadinams Galilėjos pirštu. Už šio slėnio yra [[Golano aukštumos]] (senovės [[Bašanas]]). Vakaruose Galilėja leidžiasi į [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] žemumas, kurios paprastai priskiriamos [[Finikija]]i (čia buvo finikiečių miestas [[Akra]]), tačiau kartais vadinamos Vakarų Galilėja ({{he|גליל מערבי‎|Galil Ma'aravi}})
+Paprastai dalinama į Aukštutinę ir Žemutinę Galilėją. Aukštutinėje (šiaurėje) didžiausias kalnas yra [[Meronas]], o Žemutinėje (pietinėje) - [[Taboro kalnas]].
+Didžiausi regiono miestai yra [[Nazaretas]], [[Tiberijas]], [[Karmielis]], [[Safedas]], [[Beit Šeanas]], [[Kirjat Šmonas]], [[Afula]], [[Bint Džbeilas]].
 == Istorija ==
-[[3 tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstm. pr. m. e.]] Galilėją apgyvendino hanahėjai, kurių pagrindinis miestas buvo Hacoras. [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstm. pr. m. e.]] čia pasirodė [[huritai]], [[hetitai]], [[Senovės Egiptas|egiptiečiai]]. Vėliau kraštas pateko į [[izraelitai|izraelitų]] genčių įtaką ir palaipsniui įtrauktas į [[Izraelio karalystė|Izraelio karalystę]]. [[722 m. pr. m. e.]] Galilėją užkariavo [[Asirija]], vietiniai valdininkai pakeisti asirų kolonistais. [[539 m. pr. m. e.]] Galilėjos valdžią perėmė persai. [[333 m. pr. m. e.]] kraštą užkariavo [[Aleksandras Makedonietis]], čia pradėjo keltis atvykėliai iš Graikijos, Makedonijos. Vėliau Galilėja nuolat keitė šeimininkus – ją valdė ir [[Seleukidai]], ir [[Ptolemėjai]] – kol [[63 m. pr. m. e.]] užkariavo romėnai.
+[[3 tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstm. pr. m. e.]] Galilėją apgyvendino [[hananėjai]], kurių pagrindinis miestas buvo [[Hacoras]]. [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstm. pr. m. e.]] čia pasirodė [[huritai]], valdė [[hetitai]], [[Senovės Egiptas|egiptiečiai]].
+Vėliau kraštas pateko į [[izraelitai|izraelitų]] genčių įtaką ir palaipsniui įtrauktas į [[Izraelio karalystė|Izraelio karalystę]]. Galilėja buvo padalinta tarp [[Naftalitai|naftalitų]], [[isacharai|isacharų]] ir [[Zebulunai|zebulunų]] genčių. Galilėją ne kartą siaubė [[Judėja|Judėjos]] karių antpuoliai. Vietos gyventojai buvo priversti priimti [[judaizmas|judaizmą]].
+[[722 m. pr. m. e.]] Galilėją užkariavo [[Asirija]], vietiniai valdininkai pakeisti asirų kolonistais. [[539 m. pr. m. e.]] Galilėjos valdžią perėmė [[Achemenidų imperija|persai]]. [[333 m. pr. m. e.]] kraštą užkariavo [[Aleksandras Makedonietis]], čia pradėjo keltis atvykėliai iš Graikijos, Makedonijos. Vėliau Galilėja nuolat keitė šeimininkus – ją valdė ir [[Seleukidai]], ir [[Ptolemėjai]] – kol [[63 m. pr. m. e.]] užkariavo romėnai.
+I a. [[Judas Galilėjietis]] surengė sukilimą prieš romėnus – Romos legionas sukilimą numalšino, daugelį gyventojų nubaudė, todėl kraštas tapo apleistas. Sunaikinus Jeruzalės šventyklą, į Galilėją plūstelėjo žydai ir Judėjos. Biblijoje minimi pagrindiniai Galilėjos miestai – [[Betsaida]], [[Galilėjos Kana]] ir [[Nazaretas]].
+[[636]] m. prijungta prie [[Arabų kalifatas|Arabų kalifato]].
-Iki romėnų užkariavimo Galilėją ne kartą siaubė [[Judėja|Judėjos]] karių antpuoliai. Vietos gyventojai buvo priversti priimti [[judaizmas|judaizmą]]. I a. [[Judas Galilėjietis]] surengė sukilimą prieš romėnus – Romos legionas sukilimą numalšino, daugelį gyventojų nubaudė, todėl kraštas tapo apleistas. Sunaikinus Jeruzalės šventyklą, į Galilėją plūstelėjo žydai ir Judėjos. Biblijoje minimi pagrindiniai Galilėjos miestai – [[Betsaida]], [[Galilėjos Kana]] ir [[Nazaretas]]. [[636]] m. prijungta prie [[Arabų kalifatas|Arabų kalifato]].
 {{istorija-stub}}