Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:19, 23 gruodžio 2019 versija

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Įkurtas	1641 m.
Dekanas	prof. dr. Tomas Davulis
Darbuotojų	104 (2009 m.)^[1]
Studentų	2235 (2009 m.)^[1]
Doktorantai	84 (2008 m.)^[1]
Vieta	Saulėtekio al. 9 - I rūmai, Vilnius, Lietuva
Svetainė	www.tf.vu.lt

54°43′20″š. pl. 25°19′59″r. ilg. / 54.722254°š. pl. 25.333193°r. ilg. / 54.722254; 25.333193 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (VU TF) – vienas iš Vilniaus universiteto (VU) fakultetų, kuriame ruošiami teisės specialistai. Nuosekliosios studijos fakultete organizuojamos pagal 5 metų trukmės vientisųjų studijų modelį. Teisės fakultetas yra vienas seniausių struktūrinių VU padalinių.

Istorija

1579 m. balandžio 1 d. Stepono Batoro suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko teisės ir medicinos mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos studentai gali atsivežti „kenksmingų" („eretiškų“) knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją propaguoti, o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato (SJ) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške Lotaringijos kunigaikščiui Karoliui III: …iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius)^[2]. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas, norėdamas „veikti profesorių drausmingumą“^[3] dėl kovos prieš Reformaciją Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Steigti Teisės ir Medicinos fakultetus taip pat delsta dėl Krokuvos universiteto interesų protegavimo, nuolaidos Lenkijos bajorams mainais už Vyriausiojo Lietuvos tribunolo įkūrimo toleravimą.

Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas

Broliai didikai Jeronimas Valavičius († 1636 m.) ir Eustachijus Valavičius (1560–1630) ilgai siekė pakeisti 1579 m. Vilniaus jėzuitų akademijos steigimo privilegijoje (netiesiogiai) įvardintą draudimą įkurti Teisės ir Medicinos padalinius.

Teisės fakultetas įsteigtas 1641 metų spalio 11 d. Vladislovo Vazos privilegija, kurią lėmė fakulteto fundatoriaus Lietuvos pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609–1656) ir jėzuitų susitarimai.

Teisės fakultetas pradėjo darbą tik 1644 m.^[4], kai į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Bavarijos Ingolštato universiteto (jame mokėsi ir pats fundatorius) – tai abiejų teisių daktarai dėstytojai kanonistas Jonas Jurgis Šaueris ir civilistas Simonas Dilgeris († po 1666 m.). Jiems iškilmių Šv. Jonų bažnyčioje metu buvo suteikti abiejų teisių magistrų ir filosofijos daktaro laipsniai.

Schola Sapiehana

1655 m. Kazimieras Leonas Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, testamentu jam užrašė Počajevų dvarą ir savo biblioteką Ružanuose. Fundacijoje buvo numatyta išlaikyti 4 katedras: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui – Kanonų teisės ir Civilinės teisės^[5]. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas Schola Sapiehana (liet. Sapiegos mokykla)^[6].

Dėl ATR-Maskvos karo (1654–1667) mokykla neteko savo pajamų ir buvo uždaryta. 1667 m. akademija atgavo Počajevičių dvarą, pagerėjo materialinė padėtis. Teisės mokyklą vėl pradėjo lankyti „ganėtinas studentų skaičius".

Iki 1832 m., kai Rusijos imperatorius Nikolajus I įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai Joachimas Lelevelis (1786–1861), Jeronimas Stroinovskis (1752–1815), Aloyzas Kapelis (1776–1838), Ignas Danilevičius (1787–1843) ir kiti.

Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas

Nors ir 1919 m. ir vėl buvo atkurtas Universitetas, tačiau Lenkijai aneksavus kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti Kaune: pradėjo veikti Aukštųjų kursų Teisių skyrius. 1922 m. antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos (Dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas) universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip Petras Leonas (1864–1938), Vaclovas Biržiška (1884–1956), Augustinas Janulaitis (1878–1950), Mykolas Romeris (1880–1945) ir kiti. 1922 m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra.

Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. 1942 m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą.

Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetas

1944 m. rudenį VU atnaujino savo veiklą ir veikė kaip Vilniaus valstybinis universitetas (sovietinio tipo aukštoji mokykla). Teisės fakultetas tęsė savo veiklą. 1970 m. pradėjo veikti Darbo teisės katedra. 1977 m. Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedra buvo padalinta į Baudžiamosios teisės ir Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedrą.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir stokojant teisininkų tarptautininkų, 1991 m. buvo įsteigta Tarptautinės teisės ir lyginamosios teisės katedra (1998 m. pervadinta į Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės katedrą); vedėjas – doc. Vilenas Vadapalas (g. 1954 m.), nuo 2001 m. – doc. Zenonas Petrauskas (1950–2009), o nuo 2005 m. iki 2009 m. – doc. Dainius Žalimas (g. 1973 m.)^[7].

Iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir civilinio proceso katedra (1641 m. įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), Darbo teisės katedra (vedėjas – doc. Tomas Davulis), Konstitucinės ir administracinės teisės katedra (buvusi Valstybinės teisės katedra), Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra, Teisės teorijos ir istorijos katedra (buvusi Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra).

Iki 2002 m. baigus teisės studijas, atlikus (diplominę) praktiką ir apgynus diplominį darbą, buvo suteikiama teisininko kvalifikacija. Nuo 2003 m. baigus studijas ir apgynus magistro darbą, yra suteikiamas kvalifikacinis teisės magistro laipsnis.

Administracija

Fakulteto administraciją sudaro Dekanatas, Finansų ir ūkio skyrius, Mokslo ir inovacijų skyrius, Studijų skyrius bei Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyrius. Šiuo metu dekanate pareigas eina:^[8]

Dekanas – prof. dr. Tomas Davulis;
Prodekanas studijoms – doc. dr. Haroldas Šinkūnas;
Prodekanas planavimui – prof. habil. dr. Gintaras Švedas.

Mokslas

Katedros

Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. VU Teisės fakultete veikia trys katedros:

Baudžiamosios justicijos (vedėjas – prof. Gintaras Švedas);
Privatinės teisės (vedėjas – prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius);
Viešosios teisės katedros (vedėjas – doc. dr. Haroldas Šinkūnas).

Studijos

Teisės fakultete vykdomos 5 metus trunkančios vientisosios studijos dieniniu arba sesijiniu tvarkaraščiu. Taip pat vykdomos trys magistro studijų programos: Baudžiamosios justicijos, Europos Sąjungos verslo teisės bei Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės. Kolegijų absolventams fakultete skirtos papildomos studijos, po kurių galima tęsti teisės krypties studijas nuo trečiojo kurso pagal nuolatinių studijų programą.

Fakultete vykdomos ir doktorantūros studijos. Jas baigus ir apgynus daktaro disertaciją suteikiamas socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro laipsnis.

Tyrimai ir leidiniai

Nuo 1957 m. Fakultetas leidžia teisės mokslinį žurnalą „Teisė“. Žurnalas leidžiamas keturis kartus per metus kelių šimtų egzempliorių tiražu, jame pateikiami straipsniai lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Straipsnius žurnale skelbia Lietuvos ir užsienio švietimo įstaigų bei įvairių teisinių institucijų darbuotojai.

Teisės fakultete veikia 11 Mokslo centrų bei 4 Mokslinės teminės grupės, kurių tikslas – atlikti teisinių reiškinių tyrinėjimą ir skleisti jų rezultatus.

Studentai į mokslinę veiklą įsitraukia dalyvaudami fakultete veikiančios Studentų mokslinės draugijos (VU TF SMD) veikloje.

Tarptautinės ir ES teisės katedros darbuotojai prisidėjo prie Lietuvos teisės harmonizavimo su ES teise, tyrė ir sprendė atitinkamas problemas, taip pat teisinius stojimo ir dalyvavimo NATO aspektus, Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimą ir taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, veiklą tęsia dirbdami tarptautiniuose teismuose (pvz., EŽTT teisėjai prof. Pranas Kūris, doc. Danutė Jočienė, Pirmosios instancijos teismo teisėjas prof. Vilenas Vadapalas). Civilinės ir civilinio proceso (nuo 2009 m. – Privatinės teisės) katedroje pradėtos nagrinėti Lietuvos privatinės teisės sistemos kūrimo, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės aiškinimo ir taikymo teorinės ir praktinės problemos.^[9]

Studentų organizacijos

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Teisės fakultete (VU SA TF) rūpinasi studentų teisėmis, stengiasi gerinti studijų kokybę, organizuoja apklausas, rengia projektus dėl priimtinesnės egzaminų tvarkos, garsina Vilniaus universiteto ir Teisės fakulteto vardą. TF SA taip pat rūpinasi studentų laisvalaikio praleidimo organizavimu. Ji rengia poilsines stovyklas (pvz., būsimiems pirmakursiams, vad. „fuksams“), Teisės fakulteto renginius:

Konstitucijos dienos (KoDi) – LR Konstitucijai pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei Vilniaus miesto centre, nemokamas baigiamasis muzikinis koncertas). Asmeniui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų žmonių teises Konstitucijos pagalba, yra dovanojama Konstitucijos taurė.
Teisininkų dienos (TeDi) švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta šie renginiai – aukcionas, konferencija ir baigiamasis vakaras.

VU Teisės fakulteto studentai priklauso Europos studentų teisininkų asociacijos nacionalinei grupei ELSA Lietuva, kurios misija yra užsiimti teisiniu švietimu. ELSA Vilnius, Vienas iš ELSA Lietuva padalinių, įgyvendina veiklą, paremtą pagrindinėmis ELSA veiklos kryptimis, individualiai vysto akademinius projektus, organizuoja seminarus ir konferencijas, Studentų stažuotojų mainų programą ir kita.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Ateitininkų korporacija Iustitia yra organizacija, suburianti fakultete studijuojančius studentus, absolventus bei dėstytojus. Korporacija remiasi tarpukario Lietuvoje veikusių studentų ateitininkų korporacijos „Justitia“ tradicijomis.

Alumni

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija – tai Fakulteto auklėtinių asociacija, kurios misija – palaikyti fakulteto absolventų tarpusavio ryšius bei ryšius su Alma mater, prisidėti prie Fakulteto veiklos vystymo ir plėtros, vystyti Fakulteto auklėtinių bendruomenės profesinius gebėjimus. Draugija vykdo švietėjiškus, profesinių gebėjimų tobulinimo, mokslo ir studijų plėtros projektus, teikia finansinę paramą Fakultetui, jo studentams, studentų organizacijoms, remia mokslo renginius. Šiuo metu draugija jungia virš 150 narių, gyvenančių ir dirbančių įvairiuose Lietuvos miestuose.

Partneriai

Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o mokslo darbuotojams – mokslinius tyrimus. Nacionalinės bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip LR Vyriausybės kanceliarija, LR teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Advokatų taryba, Lietuvos notarų rūmai, Teisės institutas, VĮ Teisinės informacijos centras, Vilniaus viešoji advokatų kontora, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.

Tarptautiniai ryšiai

Fakultetas bendradarbiauja su įvairiomis užsienio organizacijomis, kartu vykdo studentų mainus (pvz., ERASMUS^[10], teisinės praktikos atlikimo užsienyje programas). Tarptautinio bendradarbiavimo sutartis Teisės fakultetas yra pasirašęs su 24-iais universitetais Europoje ir pasaulyje, tokiais kaip Frankfurto universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Bonos universitetas, Heidelbergo universitetas, Konstancos universiteas, Kelno universitetas (Rytų Europos teisės institutas), Miunsterio universitetas, Latvijos universitetas, Tartu universitetas, Zalcburgo universitetas. Taip pat su Vokietijos fondais, kaip Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas (vok. IRZ), Hertie Stiftung (remiančiais VTC veiklą) bei kitais

Universitetas taip pat priklauso tarptautinei universitetų asociacijai NOHA, kuri siekia stiprinti humanitarinės veiklos profesionalumą per švietimą ir mokymus, mokslinius tyrimus, publikacijas ir projektus. Vilniaus universitetas, atstovaujamas Teisės fakulteto, yra NOHA narys nuo 2008 m.

Fakultetas yra ir tarptautinio teisės doktorantūros tinklo narys.

Portalas Teise.pro

Teise.pro – 2018 m. veiklą pradėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specializuotas teisės žinių informacinis portalas teisininkams ir besidomintiems šia sritimi. Jame skelbiamos naujienos, komentarai, informacija apie teisininkų bendruomenei aktualius renginius, mokymus ir kita.

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 VU inf.
↑ Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.
↑ [Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005
↑ Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija // XIII–XX a. Lietuvos teisinės sistemos istorija. Jevgenij Machovenko, 22 psl.
↑ [Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641–1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.
↑ Teisė ir ekonomika // Mokslas senajame VU
↑ VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)
↑ VU TF struktūra
↑ VU TF Mokslas
↑ VU TF ERASMUS programos partneriai

Nuorodos

Oficiali VU Teisės fakulteto svetainė (lietuvių, anglų k.)
VU Teisės fakulteto studentų atstovybės svetainė
Portalas Teise.pro

[vu-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 VU inf.

[2] Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.

[3] [Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005

[4] Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija // XIII–XX a. Lietuvos teisinės sistemos istorija. Jevgenij Machovenko, 22 psl.

[5] [Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641–1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.

[6] Teisė ir ekonomika // Mokslas senajame VU

[7] VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)

[8] VU TF struktūra

[9] VU TF Mokslas

[10] VU TF ERASMUS programos partneriai

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{Infolentelė universitetas
 | pavadinimas = Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
-| logotipas = [[Vaizdas:VU-TF-logo.gif]]</br>[[Vaizdas:VU teisės ir komunikacijos fakultetai.jpg|170px]]
+| logotipas = [[Vaizdas:VU-TF-logo.gif]]</br>
 | įkurtas = [[1641]] m.
 | vieta = Saulėtekio al. 9 - I rūmai, [[Vilnius]], [[Lietuva]]
@@ Eilutė 14: / Eilutė 14: @@
 == Istorija ==
-[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos [[studentas|studentai]] gali atsivežti „kenksmingų" („[[erezija|eretiškų]]“) [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją [[propaganda|propaguoti]], o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas (Mucijus Vitelskis, Ordino generolas 1615–1645 metais, ir kiti), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises). Steigti Teisės ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetus]] taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą.
+[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos [[studentas|studentai]] gali atsivežti „kenksmingų" („[[erezija|eretiškų]]“) [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją [[propaganda|propaguoti]], o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas, norėdamas „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Steigti Teisės ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetus]] taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą.
 === Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas ===
@@ Eilutė 24: / Eilutė 24: @@
 [[Vaizdas:VU Sv.Jono baznycios pagrindinis fasadas 2006-08-08.jpg|right|thumb|200px|Iškilmingos pirmųjų Vilniaus jėzuitų kolegijos teisės profesorių sutiktuvės 1644 m. vyko [[Šv. Jonų bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]]]]
 Teisės fakultetas pradėjo darbą tik [[1644]] m.<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_130744-71096/DS.005.0.01.ETD Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija] // XIII–XX a. [[Lietuvos teisinė sistema|Lietuvos teisinės sistemos]] istorija. [[Jevgenij Machovenko]], 22 psl.</ref>, kai į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Bavarijos [[Ingolštatas|Ingolštato]] universiteto (jame mokėsi ir pats fundatorius) – tai [[abiejų teisių daktaras|abiejų teisių daktarai]] dėstytojai kanonistas [[Jonas Jurgis Šaueris]] ir civilistas [[Simonas Dilgeris]] († po 1666 m.). Jiems iškilmių [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]] metu buvo suteikti abiejų teisių [[teisės magistras|magistrų]] ir filosofijos [[daktaras|daktaro]] laipsniai.
-[[1645]] m. (ar 1646 m.) darbą pradėjo ir [[Paduja|Padujos]] universiteto profesorius pasaulietis kanonistas [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]] (1610–1659).
 === Schola Sapiehana ===
-[[1655 m.]] Kazimieras Leonas Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, [[testamentas|testamentu]] jam užrašė [[Počajevai|Počajevų]] dvarą ([[Volynė]]s gubernija, [[Kšemenecas|Kšemeneco]] pavietas) ir savo biblioteką [[Ružanai|Ružanuose]] ([[Gardino pavietas]]). [[Fundacija|Fundacijoje]] buvo numatyta išlaikyti 4 [[katedra]]s: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui – [[Kanonų teisė]]s ir [[Civilinė teisė|Civilinės teisės]]<ref>[Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641–1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.</ref>. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas ''Schola Sapiehana'' ({{lt|Sapiegos mokykla}})<ref>[http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=page&Id=521 Teisė ir ekonomika] // Mokslas senajame VU</ref>.
+[[1655 m.]] Kazimieras Leonas Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, [[testamentas|testamentu]] jam užrašė [[Počajevai|Počajevų]] dvarą ir savo biblioteką [[Ružanai|Ružanuose]]. [[Fundacija|Fundacijoje]] buvo numatyta išlaikyti 4 [[katedra]]s: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui – [[Kanonų teisė]]s ir [[Civilinė teisė|Civilinės teisės]]<ref>[Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641–1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.</ref>. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas ''Schola Sapiehana'' ({{lt|Sapiegos mokykla}})<ref>[http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=page&Id=521 Teisė ir ekonomika] // Mokslas senajame VU</ref>.
 Dėl [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos karo (1654–1667)]] mokykla neteko savo pajamų ir buvo uždaryta. [[1667 m.]] akademija atgavo Počajevičių dvarą, pagerėjo materialinė padėtis. Teisės mokyklą vėl pradėjo lankyti „ganėtinas studentų skaičius".
+[[Vaizdas:Hieronim Stroynowski.PNG|thumb|right|200px|[[Jeronimas Stroinovskis]] (1752–1815), VU teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio [[fiziokratai|fiziokratų]]]]Iki [[1832]] m., kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai [[Joachimas Lelevelis]] (1786–1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752–1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776–1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843) ir kiti.
-[[1684 m.]] civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas – abiejų teisių daktaras [[Pranciškus Peyer]] (be kita ko [[1684]] m. [[gegužės 18]] m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos [[notaras|notaru]])<ref>[http://aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=277&Itemid=93 „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“] // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. [[Paulius Rabikauskas]]</ref>.
-[[Vaizdas:Hieronim Stroynowski.PNG|thumb|right|200px|[[Jeronimas Stroinovskis]] (1752–1815), VU teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio [[fiziokratai|fiziokratų]]]]
-=== VU Teisės fakultetas ===
-Iki [[1832]] m., kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai [[Joachimas Lelevelis]] (1786–1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752–1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776–1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843); taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, ir kiti.
 === Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas ===
 Nors ir [[1919]] m. ir vėl buvo atkurtas [[Vilniaus universitetas|Universitetas]], tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti [[Kaunas|Kaune]]: pradėjo veikti [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius. [[1922 m.]] antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos (Dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas) universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip [[Petras Leonas]] (1864–1938), [[Vaclovas Biržiška]] (1884–1956), [[Augustinas Janulaitis]] (1878–1950), [[Mykolas Romeris]] (1880–1945) ir kiti. 1922 m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra.
 Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. [[1942]] m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą.
@@ Eilutė 51: / Eilutė 45: @@
 === Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ===
 Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir stokojant [[:Kategorija:teisėtyrininkai tarptautininkai|teisininkų tarptautininkų]], [[1991 m.]] buvo įsteigta [[Tarptautinė teisė|Tarptautinės teisės]] ir [[lyginamoji teisė|lyginamosios teisės]] katedra ([[1998 m.]] pervadinta į [[Tarptautinė teisė|Tarptautinės teisės]] ir [[Europos Sąjungos teisė]]s katedrą); vedėjas – doc. [[Vilenas Vadapalas]] (g. 1954 m.), nuo [[2001 m.]] – doc. [[Zenonas Petrauskas]] (1950–2009), o nuo [[2005 m.]] iki 2009 m. – doc. [[Dainius Žalimas]] (g. 1973 m.)<ref>[http://web.archive.org/web/20070916190137/http://www.tf.vu.lt/index.php?fuseaction=displayHTML&file=File_9.php&langparam=LT VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija] (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)</ref>.
-Iki [[2002 m.]] baigus teisės studijas, atlikus (diplominę) praktiką ir apgynus diplominį darbą, buvo suteikiama [[diplomuotas teisininkas|teisininko]] kvalifikacija. Nuo [[2003 m.]] baigus studijas ir apgynus [[magistro darbas|magistro darbą]], yra suteikiamas kvalifikacinis [[teisės magistras|teisės magistro]] laipsnis.
 Iki [[2009 m.]] rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir [[civilinis procesas|civilinio proceso]] katedra ([[1641 m.]] įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), [[Darbo teisė]]s katedra (vedėjas – doc. Tomas Davulis), [[Konstitucinė teisė|Konstitucinės]] ir [[administracinė teisė|administracinės teisės]] katedra (buvusi [[Valstybinė teisė|Valstybinės teisės]] katedra), [[Kriminalistika|Kriminalistikos]] ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra, Teisės teorijos ir istorijos katedra (buvusi Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra).
+Iki [[2002 m.]] baigus teisės studijas, atlikus (diplominę) praktiką ir apgynus diplominį darbą, buvo suteikiama [[diplomuotas teisininkas|teisininko]] kvalifikacija. Nuo [[2003 m.]] baigus studijas ir apgynus [[magistro darbas|magistro darbą]], yra suteikiamas kvalifikacinis [[teisės magistras|teisės magistro]] laipsnis.
-== Administracija ==
-Fakulteto administraciją sudaro<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/struktura/administracija VU TF administracija]</ref>:
-* Dekanas – prof. dr. [[Tomas Davulis]]
-* Prodekanas studijoms – doc. dr. [[Haroldas Šinkūnas]]
-* Prodekanas planavimui – prof. habil. dr. [[Gintaras Švedas]].
-== Struktūra ==
+== Administracija ==
+Fakulteto administraciją sudaro Dekanatas, Finansų ir ūkio skyrius, Mokslo ir inovacijų skyrius, Studijų skyrius bei Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyrius. Šiuo metu dekanate pareigas eina:<ref>[http://www.tf.vu.lt/apie-mus/struktura/ VU TF struktūra]</ref>
-Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Fakultete veikia šios katedros: [[Baudžiamoji justicija|Baudžiamosios justicijos]] (vedėjas – prof. Gintaras Švedas), [[Privatinė teisė|Privatinės teisės]] (vedėjas – prof. habil. dr. [[Vytautas Nekrošius]]) ir [[Viešoji teisė|Viešosios teisės]] katedros (vedėjas – doc. dr. Haroldas Šinkūnas).
+* Dekanas – prof. dr. [[Tomas Davulis]];
-[[Užsienio teisė]]s mokyklos bei centrai – tai [[Prancūzijos teisės mokykla]] ir [[Vokietijos teisės centras]]. Taip pat pažymėtini [[Rytų Europos teisės centras]] (įsteigtas [[2003 m.]]) bei [[Lenkijos teisės mokykla]] (įsteigta 2001 m.), [[Informatikos teisės centras prie VU Teisės fakulteto]].
+* Prodekanas studijoms – doc. dr. [[Haroldas Šinkūnas]];
+* Prodekanas planavimui – prof. habil. dr. [[Gintaras Švedas]].
 == Mokslas ==
-Nuo [[1957 m.]] Fakultetas leidžia teisės mokslinį žurnalą „Teisė“ (nuo 1999 m. iki [[2003 m.]] buvo paskelbti 169 TF mokslininkų darbai). Fakultete vykdomi nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai. Rengiamos ir ginamos socialinių mokslų (teisės krypties) disertacijos (anksčiau – ir [[habilitacija|habilitacijos]]), atliekamos habilitacijos procedūros. Tarptautinės ir ES teisės katedros darbuotojai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos teisės harmonizavimo su ES teise, tyrė ir sprendė atitinkamas problemas (dalis darbuotojų buvo ir iki šiol vadovaujančias pareigas einantys [[Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos|ETD prie LR TM]] tarnautojai), taip pat teisinius stojimo ir dalyvavimo NATO aspektus, [[Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija|Europos žmogaus teisių konvencijos]] aiškinimą ir taikymą žmogaus teisių teismo praktikoje, veiklą tęsia net ir dirbdami tarptautiniuose teismuose (pvz., [[EŽTT]] teisėjai prof. [[Pranas Kūris]], doc. [[Danutė Jočienė]], [[Pirmosios instancijos teismas|Pirmosios instancijos teismo]] teisėjas prof. [[Vilenas Vadapalas]]). Civilinės ir civilinio proceso (nuo 2009 m. – Privatinės teisės) katedroje pradėtos nagrinėti Lietuvos privatinės teisės sistemos kūrimo, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės aiškinimo ir taikymo teorinės ir praktinės problemos<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/mokslas Mokslas Teisės fakultete] (VU TF inf.)</ref>.
+=== Katedros ===
-VU TF yra tarptautinio teisės doktorantūros tinklo narys.
+Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. VU Teisės fakultete veikia trys katedros:
+* [[Baudžiamoji justicija|Baudžiamosios justicijos]] (vedėjas – prof. [[Gintaras Švedas|Gintaras Švedas)]];
-== Studentų atstovybė ==
+* [[Privatinė teisė|Privatinės teisės]] (vedėjas – prof. habil. dr. [[Vytautas Nekrošius]]);
-Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Teisės fakultete (VU SA TF) rūpinasi studentų teisėmis, stengiasi gerinti studijų kokybę, organizuoja apklausas, rengia projektus dėl priimtinesnės egzaminų tvarkos, garsina Vilniaus universiteto ir Teisės fakulteto vardą. TFSA taip pat rūpinasi studentų laisvalaikio praleidimo organizavimu. Ji rengia poilsines [[stovykla]]s (pvz., būsimiems pirmakursiams, vad. „[[fuksas|fuksams]]“), Teisės fakulteto renginius:
+* [[Viešoji teisė|Viešosios teisės]] katedros (vedėjas – doc. dr. [[Haroldas Šinkūnas]]).
-* [[Konstitucijos dienos]] (''KoDi'') – [[LR Konstitucija]]i pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei [[Vilnius|Vilniaus]] miesto centre, nemokamas baigiamasis muzikinis [[kocertas]]). Asmeniui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų [[žmogaus teisės|žmonių teises]] Konstitucijos pagalba, yra dovanojama [[Konstitucijos taurė]].
-* [[Teisininkų dienos]] (''TeDi'') švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta šie renginiai – [[aukcionas]], konferencija ir baigiamasis vakaras.
+=== Studijos ===
+Teisės fakultete vykdomos 5 metus trunkančios vientisosios studijos dieniniu arba sesijiniu tvarkaraščiu. Taip pat vykdomos trys [[Magistras|magistro studijų]] programos: Baudžiamosios justicijos, Europos Sąjungos verslo teisės bei Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės. [[Kolegija|Kolegijų]] absolventams fakultete skirtos papildomos studijos, po kurių galima tęsti teisės krypties studijas nuo trečiojo kurso pagal nuolatinių studijų programą.
+Fakultete vykdomos ir [[Doktorantūra|doktorantūros studijos.]] Jas baigus ir apgynus daktaro disertaciją suteikiamas [[Socialiniai mokslai|socialinių mokslų]] srities teisės krypties [[Daktaras|daktaro laipsnis]].
+=== Tyrimai ir leidiniai ===
+Nuo [[1957 m.]] Fakultetas leidžia teisės mokslinį žurnalą „Teisė“. Žurnalas leidžiamas keturis kartus per metus kelių šimtų egzempliorių tiražu, jame pateikiami straipsniai lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Straipsnius žurnale skelbia Lietuvos ir užsienio švietimo įstaigų bei įvairių teisinių institucijų darbuotojai.
+Teisės fakultete veikia 11 Mokslo centrų bei 4 Mokslinės teminės grupės, kurių tikslas – atlikti teisinių reiškinių tyrinėjimą ir skleisti jų rezultatus.
+Studentai į mokslinę veiklą įsitraukia dalyvaudami fakultete veikiančios Studentų mokslinės draugijos (VU TF SMD) veikloje.
+Tarptautinės ir ES teisės katedros darbuotojai prisidėjo prie Lietuvos teisės harmonizavimo su ES teise, tyrė ir sprendė atitinkamas problemas, taip pat teisinius stojimo ir dalyvavimo NATO aspektus, [[Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija|Europos žmogaus teisių konvencijos]] aiškinimą ir taikymą [[Europos Žmogaus Teisių Teismas|Europos Žmogaus Teisių Teismo]] praktikoje, veiklą tęsia dirbdami tarptautiniuose teismuose (pvz., [[EŽTT]] teisėjai prof. [[Pranas Kūris]], doc. [[Danutė Jočienė]], [[Pirmosios instancijos teismas|Pirmosios instancijos teismo]] teisėjas prof. [[Vilenas Vadapalas]]). Civilinės ir civilinio proceso (nuo 2009 m. – Privatinės teisės) katedroje pradėtos nagrinėti Lietuvos privatinės teisės sistemos kūrimo, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės aiškinimo ir taikymo teorinės ir praktinės problemos.<ref>[http://www.tf.vu.lt/mokslas/ VU TF Mokslas] </ref>
+== Studentų organizacijos ==
+'''Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Teisės fakultete (VU SA TF)''' rūpinasi studentų teisėmis, stengiasi gerinti studijų kokybę, organizuoja apklausas, rengia projektus dėl priimtinesnės egzaminų tvarkos, garsina Vilniaus universiteto ir Teisės fakulteto vardą. TF SA taip pat rūpinasi studentų laisvalaikio praleidimo organizavimu. Ji rengia poilsines [[stovykla]]s (pvz., būsimiems pirmakursiams, vad. „[[fuksas|fuksams]]“), Teisės fakulteto renginius:
+*[[Konstitucijos dienos]] (''KoDi'') – [[LR Konstitucija]]i pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei [[Vilnius|Vilniaus]] miesto centre, nemokamas baigiamasis muzikinis [[koncertas]]). Asmeniui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų [[žmogaus teisės|žmonių teises]] Konstitucijos pagalba, yra dovanojama [[Konstitucijos taurė]].
+*[[Teisininkų dienos]] (''TeDi'') švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta šie renginiai – [[aukcionas]], konferencija ir baigiamasis vakaras.
+VU Teisės fakulteto studentai priklauso Europos studentų teisininkų asociacijos nacionalinei grupei '''ELSA Lietuva''', kurios misija yra užsiimti teisiniu švietimu. ELSA Vilnius, Vienas iš ELSA Lietuva padalinių, įgyvendina veiklą, paremtą pagrindinėmis ELSA veiklos kryptimis, individualiai vysto akademinius projektus, organizuoja seminarus ir konferencijas, Studentų stažuotojų mainų programą ir kita.
+Vilniaus universiteto Teisės fakulteto '''Ateitininkų korporacija Iustitia''' yra organizacija, suburianti fakultete studijuojančius studentus, absolventus bei dėstytojus. Korporacija remiasi tarpukario Lietuvoje veikusių studentų ateitininkų korporacijos „Justitia“ tradicijomis.
 == Alumni ==
@@ Eilutė 81: / Eilutė 94: @@
 == Partneriai ==
-Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o [[mokslo darbuotojas|mokslo darbuotojams]] – [[mokslinis tyrimas|mokslinius tyrimus]]. Nacionalinės bendradarbiavimo [[sutartis|sutartys]] pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|LR Vyriausybės kanceliarija]], [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|LR teisingumo ministerija]], [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]], [[Advokatų taryba]], [[Lietuvos notarų rūmai]], [[Lietuvos teisės institutas|Teisės institutas]], [[VĮ Teisinės informacijos centras]], [[Vilniaus viešoji advokatų kontora]], Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.
+Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o [[mokslo darbuotojas|mokslo darbuotojams]] – [[mokslinis tyrimas|mokslinius tyrimus]]. Nacionalinės bendradarbiavimo [[sutartis|sutartys]] pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|LR Vyriausybės kanceliarija]], [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|LR teisingumo ministerija]], [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]], [[Advokatų taryba]], [[Lietuvos notarų rūmai]], [[Lietuvos teisės institutas|Teisės institutas]], [[VĮ Teisinės informacijos centras]], [[Vilniaus viešoji advokatų kontora]], Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.
 == Tarptautiniai ryšiai ==
-Fakultetas bendradarbiauja su įvairiomis užsienio organizacijomis, kartu vykdo studentų mainus (pvz., [[ERASMUS]]<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-programa/erasmus-programos-partneriai VU TF Erasmus programos partneriai] (VU TF informacija)</ref>, teisinės praktikos atlikimo užsienyje programas). Pvz., [[Frankfurto universitetas]], [[Berlyno laisvasis universitetas]], [[Bonos universitetas]], [[Heidelbergo universitetas]], [[Konstancos universiteas]], [[Kelno universitetas]] ([[Rytų Europos teisė]]s institutas), [[Miunsterio universitetas]], [[Latvijos universitetas]], [[Tartu universitetas]], [[Zalcburgo universitetas]]. Taip pat su [[:Kategorija:Vokietijos fondai|Vokietijos fondais]] kaip [[Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas]] ({{de|IRZ}}), ''[[Hertie Stiftung]]'' (remiančiais [[VTC]] veiklą) bei kitais.
+Fakultetas bendradarbiauja su įvairiomis užsienio organizacijomis, kartu vykdo studentų mainus (pvz., [[ERASMUS]]<ref>[http://www.tf.vu.lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-programa/ VU TF ERASMUS programos partneriai]</ref>, teisinės praktikos atlikimo užsienyje programas). Tarptautinio bendradarbiavimo sutartis Teisės fakultetas yra pasirašęs su 24-iais universitetais Europoje ir pasaulyje, tokiais kaip [[Frankfurto universitetas]], [[Berlyno laisvasis universitetas]], [[Bonos universitetas]], [[Heidelbergo universitetas]], [[Konstancos universiteas]], [[Kelno universitetas]] ([[Rytų Europos teisė]]s institutas), [[Miunsterio universitetas]], [[Latvijos universitetas]], [[Tartu universitetas]], [[Zalcburgo universitetas]]. Taip pat su [[:Kategorija:Vokietijos fondai|Vokietijos fondais]], kaip [[Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas]] ({{de|IRZ}}), ''[[Hertie Stiftung]]'' (remiančiais [[VTC]] veiklą) bei kitais
+Universitetas taip pat priklauso tarptautinei universitetų asociacijai NOHA, kuri siekia stiprinti humanitarinės veiklos profesionalumą per švietimą ir mokymus, mokslinius tyrimus, publikacijas ir projektus. Vilniaus universitetas, atstovaujamas Teisės fakulteto, yra NOHA narys nuo 2008 m.
+Fakultetas yra ir tarptautinio teisės doktorantūros tinklo narys.
+== Portalas Teise.pro ==
-Tarptautinio bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su tokiais partneriais kaip<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/dvisalis-bendradarbiavimas VU TF Tarptautinių ryšių skyriaus informacija]</ref>:
+Teise.pro – 2018 m. veiklą pradėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specializuotas teisės žinių informacinis portalas teisininkams ir besidomintiems šia sritimi. Jame skelbiamos [[naujienos]], komentarai, informacija apie teisininkų bendruomenei aktualius renginius, mokymus ir kita.
-* [[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo valstybinio universiteto]] Teisės fakultetas, [[Rusija]]
-* [[Maskvos universitetas|Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto]] Teisės fakultetas, Rusija
-* [[Lodzė]]s universiteto Teisės ir administravimo fakultetas, [[Lenkija]]
-* Krokuvos [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] Teisės ir administravimo fakultetas, Lenkija
-* [[Rygos aukštoji teisės mokykla]], [[Latvija]]
-* [[Kijevas|Kijevo]] Nacionalinio [[Tarasas Ševčenka|Taraso Ševčenkos]] universiteto Teisės fakultetas, [[Ukraina]]
-* Pietvakarių universiteto „Neofit Rilsky“ Teisės ir istorijos fakultetas, [[Bulgarija]]
-* [[Marie Curie|Marijos Kiuri-Sklodovskos]] universiteto Teisės ir administravimo fakultetas, Lenkija
-* [[Taškentas|Taškento]] valstybinis teisės institutas, [[Uzbekistanas]]
-* [[Sibiras|Sibiro]] federalinis universitetas, Rusija
-* [[Saratovas|Saratovo]] valstybinė teisės akademija, Rusija.
 == Šaltiniai ==
@@ Eilutė 106: / Eilutė 112: @@
 * [http://www.tf.vu.lt/ Oficiali VU Teisės fakulteto svetainė] (lietuvių, anglų k.)
 * [http://www.tfsa.lt/ VU Teisės fakulteto studentų atstovybės svetainė]
+*[http://www.teise.pro/ Portalas Teise.pro]
 {{Vilniaus universitetas}}