Akrilamidas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Acrylamid.jpg|thumb|Akrilamidas.]] |
[[Vaizdas:Acrylamid.jpg|thumb|Akrilamidas.]] |
||
'''Akrilamidas''' CH<sub>2</sub>=CHCONH<sub>2</sub> |
'''Akrilamidas''' CH<sub>2</sub>=CHCONH<sub>2</sub> – bespalviai kristalai, tirpūs vandenyje, metilo, etilo alkoholiuose, acetone. Akrilamidas gaunamas, hidrolizuojant akrilo nitrilą. Didelę reikšmę turi polimerai, gauti iš akrilamido. |
||
== Akrilamidas maisto pramonėje<ref>[https://www.fda.gov.tw/tc/includes/GetFile.ashx?id=f636694616460432244 Acrylamide Analysis in Foods. Journal of Food and Drug Analysis, Vol. 17, No. 3, 2009 (PDF)]</ref> == |
== Akrilamidas maisto pramonėje<ref>[https://www.fda.gov.tw/tc/includes/GetFile.ashx?id=f636694616460432244 Acrylamide Analysis in Foods. Journal of Food and Drug Analysis, Vol. 17, No. 3, 2009 (PDF)]</ref> == |
||
=== Junginio susidarymas ir požymiai === |
=== Junginio susidarymas ir požymiai === |
||
Akrilamidas susidaro aukštesnėje nei 120°C temperatūroje |
Akrilamidas susidaro aukštesnėje nei 120°C temperatūroje apdorojant maisto produktus, kuriuose gausu angliavandenių (pvz., [[krakmolas]], [[cukrus]], [[gliukozė]], [[fruktozė]]), reaguojant cukrams ir amino rūgščiai asparaginui. Svarbu pažymėti tai, kad esminis faktorius yra temperatūra, o ne apdorojimo būdas kuriuo ji pasiekiama. Dėl šios reakcijos kepami ar kitaip skrudinami maisto produktai įgauna rudą spalvą ar atspalvį, savitą aromatą ir skonį.<ref>[https://vmvt.lt/node/3987 VMVT: Maisto sauga. Akrilamidas]</ref> |
||
=== Akrilamido šaltiniai === |
=== Akrilamido šaltiniai === |
||
Junginys aptinkamas keptuose bei aliejuje virtuose produktuose, kuriuose gausu angliavandenių, pvz., bulvių traškučiai, gruzdintos bulvės, aliejuje virta [[Duona|duona]], skrudinti dribsniai, [[grūdai]] ar [[kruopos]].<br /> |
Junginys dažniausiai aptinkamas keptuose bei aliejuje virtuose produktuose, kuriuose gausu angliavandenių, pvz., bulvių traškučiai, gruzdintos bulvės, aliejuje virta [[Duona|duona]], skrudinti dribsniai, [[grūdai]] ar [[kruopos]], džiūvesėlių apvalkalai.<br /> |
||
Nesusidaro verdant [[Vanduo|vandenyje]] ar troškinant, neaptinkamas šviežiuose produktuose.<ref>[https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/negyvuninis-maistas/traskuciai/akrilamidas VMVT: Akrilamidas]</ref> |
Nesusidaro verdant [[Vanduo|vandenyje]] ar troškinant, neaptinkamas šviežiuose produktuose.<ref>[https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/negyvuninis-maistas/traskuciai/akrilamidas VMVT: Akrilamidas]</ref> |
||
=== Susidarantis kiekis === |
=== Susidarantis kiekis === |
||
Akrilamido kiekis maiste priklauso nuo naudojamos žaliavos, |
Akrilamido kiekis maiste priklauso nuo naudojamos žaliavos, apdorojimo temperatūros, laiko, produkto [[drėgmė]]s. Akrilamido susidarymas spartėja didinant temperatūrą ir mažėjant produkto drėgmei. |
||
Susidarantis kiekis proporcingas angliavandenių koncentracijai produkte ir apdorojimo temperatūrai bei laikui. Varijuoja tarp 150−4000 μg/kg produkto angliavandenių pagrindu, ir 5−50 μg/kg produkto baltymų pagrindu.<ref>[https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf020302f ACS Publications: Analysis of Acrylamide (angl.)]</ref> |
Susidarantis kiekis proporcingas angliavandenių koncentracijai produkte ir apdorojimo temperatūrai bei laikui. Varijuoja tarp 150−4000 μg/kg produkto angliavandenių pagrindu, ir 5−50 μg/kg produkto baltymų pagrindu.<ref>[https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf020302f ACS Publications: Analysis of Acrylamide (angl.)]</ref> |
||
18:18, 21 gruodžio 2019 versija
Akrilamidas CH2=CHCONH2 – bespalviai kristalai, tirpūs vandenyje, metilo, etilo alkoholiuose, acetone. Akrilamidas gaunamas, hidrolizuojant akrilo nitrilą. Didelę reikšmę turi polimerai, gauti iš akrilamido.
Akrilamidas maisto pramonėje[1]
Junginio susidarymas ir požymiai
Akrilamidas susidaro aukštesnėje nei 120°C temperatūroje apdorojant maisto produktus, kuriuose gausu angliavandenių (pvz., krakmolas, cukrus, gliukozė, fruktozė), reaguojant cukrams ir amino rūgščiai asparaginui. Svarbu pažymėti tai, kad esminis faktorius yra temperatūra, o ne apdorojimo būdas kuriuo ji pasiekiama. Dėl šios reakcijos kepami ar kitaip skrudinami maisto produktai įgauna rudą spalvą ar atspalvį, savitą aromatą ir skonį.[2]
Akrilamido šaltiniai
Junginys dažniausiai aptinkamas keptuose bei aliejuje virtuose produktuose, kuriuose gausu angliavandenių, pvz., bulvių traškučiai, gruzdintos bulvės, aliejuje virta duona, skrudinti dribsniai, grūdai ar kruopos, džiūvesėlių apvalkalai.
Nesusidaro verdant vandenyje ar troškinant, neaptinkamas šviežiuose produktuose.[3]
Susidarantis kiekis
Akrilamido kiekis maiste priklauso nuo naudojamos žaliavos, apdorojimo temperatūros, laiko, produkto drėgmės. Akrilamido susidarymas spartėja didinant temperatūrą ir mažėjant produkto drėgmei.
Susidarantis kiekis proporcingas angliavandenių koncentracijai produkte ir apdorojimo temperatūrai bei laikui. Varijuoja tarp 150−4000 μg/kg produkto angliavandenių pagrindu, ir 5−50 μg/kg produkto baltymų pagrindu.[4]
Biologinis poveikis
Akrilamidas – dirginanti skrandžio audinius neurotoksiška kancerogeninė medžiaga.
Saugia suvartoti paros norma laikoma iki 2,6 μg vienam kūno kilogramui, viršijant pastebima reikšmingai padidėjusi onkologinių susirgimų bei skrandžio ligų rizika ar paūmėjimas. Nuo 40 μg vienam kūno kilogramui veikia neurotoksiškai.[5]
Šaltiniai
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |