Taitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
pridėtas šaltinis
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
[[Vaizdas:Cascade.Vaimahuta.JPG|thumb|right|240px|Vaimahutos krioklys]]
[[Vaizdas:Cascade.Vaimahuta.JPG|thumb|right|240px|Vaimahutos krioklys]]
[[Vaizdas:Polynesia Tahiti iti beach.jpg|thumb|right|240px|Vaizdas į jūrą]]
[[Vaizdas:Polynesia Tahiti iti beach.jpg|thumb|right|240px|Vaizdas į jūrą]]
'''Taitis'''<ref>http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/4426</ref> (dar '''''Tahitis''''', {{fr|Tahiti}}) – [[sala]] pietinėje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalyje [[Draugijos salos|Draugijos salų]] archipelage.{{šaltinis|{{VLE|XXIII|409||Tahiti (Tahtis, Tatis)}}}} Tai didžiausia [[Prancūzijos Polinezija|Prancūzijos Polinezijos]] sala, politinis, ūkinis ir kultūrinis jos centras. Plotas 1048 km². Ilgis 45 km. Saloje gyvena 169,7 tūkst. gyventojų (2002 m.). Tai sudaro apie 65% visų Prancūzų Polinezijos gyventojų. Gyventojų tankumas – 161,9 žm./km². Svarbiausias miestas – sostinė [[Papeetė]]. [[Taitiečių kalba]] – viena iš valstybinių [[Prancūzijos Polinezija|Prancūzijos Polinezijos]] kalbų.
'''Taitis'''<ref>http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/4426</ref> (dar '''''Tahitis''''', {{fr|Tahiti}}) – [[sala]] pietinėje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalyje [[Draugijos salos|Draugijos salų]] archipelage.{{šaltinis|{{VLE|XXIII|409||Tahiti (Tahitis, Taitis)}}}} Tai didžiausia [[Prancūzijos Polinezija|Prancūzijos Polinezijos]] sala, politinis, ūkinis ir kultūrinis jos centras. Plotas 1048 km². Ilgis 45 km. Saloje gyvena 169,7 tūkst. gyventojų (2002 m.). Tai sudaro apie 65% visų Prancūzų Polinezijos gyventojų. Gyventojų tankumas – 161,9 žm./km². Svarbiausias miestas – sostinė [[Papeetė]]. [[Taitiečių kalba]] – viena iš valstybinių [[Prancūzijos Polinezija|Prancūzijos Polinezijos]] kalbų.


== Geografija ==
== Geografija ==

20:40, 20 gruodžio 2019 versija

Salos žemėlapis
Vaimahutos krioklys
Vaizdas į jūrą

Taitis[1] (dar Tahitis, pranc. Tahiti) – sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje Draugijos salų archipelage.[reikalingas šaltinis] Tai didžiausia Prancūzijos Polinezijos sala, politinis, ūkinis ir kultūrinis jos centras. Plotas 1048 km². Ilgis 45 km. Saloje gyvena 169,7 tūkst. gyventojų (2002 m.). Tai sudaro apie 65% visų Prancūzų Polinezijos gyventojų. Gyventojų tankumas – 161,9 žm./km². Svarbiausias miestas – sostinė Papeetė. Taitiečių kalba – viena iš valstybinių Prancūzijos Polinezijos kalbų.

Geografija

Sala vulkaninės kilmės; sudaryta iš dviejų stambių kalnų masyvų. Šiuos masyvus jungia siaura Taravao sąsmauka (plotis 2 km). Vakarinė salos dalis vadinama Tahiti-Nui („Didysis Tahitis“). Jos aukščiausia vieta – Orohenos k. (2241 m). Rytinė dalis vadinama Taiti-Ičiu („Mažasis Tahitis“). Aukštis iki 1332 m (Roonui k.). Taiti Nui dalyje gyvena daugiau gyventojų, labiau išvystyta ekonomika ir infrastruktūra. Taiti Itis labiau izoliuotas, pietinę pakrantę galima pasiekti tik pėsčiomis arba laivu. Taitį supa koralų rifai. Būdingi drėgnieji tropiniai miškai. Klimatas šiltas ir drėgnas. Drėgnasis sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio. Šiuo laikotarpiu nereti uraganai.

Netoli Papeetės yra tarptautinis Faa'a oro uostas.

Istorija

Polineziečiai Taitį apgyvendino 800300 m. pr. m. e. laikotarpyje. Jie vertėsi žvejyba ir tropine žembirbyste. 1606 m. Taičio apylinkėse apsilankė pirmieji europiečiai – ispanai. Tačiau jie nesistengė salos kolonizuoti ar užsiimti prekyba su vietiniais. 1767 m. birželio 18 d. saloje išsilaipino britų ekspedicija, vadovaujama kapitono Samuel Wallis. Po metų Tahitį pasiekė prancūzų jūrininkas Louis-Antoine de Bougainville. Gandai apie nepakartojamo grožio salą pasiekė Prancūziją. 1774 m. saloje pasirodė ir garsusis keliautojas Džeimsas Kukas. Vis dažniau ir dažniau į Taitį atplaukdavo europiečių laivai. Atvykėliai išplatino tymus, raupus, sifilį. Dėl to salos gyventojų skaičius nuo 121 tūkst. 1774 m. sumažėjo net iki 6 tūkst. 1797 m. Dėl salos kilo konfliktas tarp Anglijos ir Prancūzijos. Taitiečiai taip pat priešinosi kolonizacijai. Galiausiai 1880 m. Taitis ir aplinkinės salos paskelbtos Prancūzijos protektoratu, o Taičio karalius neteko savo galių.

Išnašos

Nuorodos