Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vidinės nuorodos Jei galite, sutvarkykite.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Šūkis	Sapere Aude
Įkurtas	1956 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Alfonsas Daniūnas
Vieta	Vilnius, Lietuva
Svetainė	vgtu.lt

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas

VGTU Saulėtekio rūmai

Rugsėjo pirmosios šventė

VGTU biblioteka

VGTU Mechanikos fakultetas

VGTU Elektronikos fakultetas

VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas

VGTU Architektūros fakultetas

VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centras

VGTU bendrabučiai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – technologijos mokslų aukštoji universitetinė mokykla Lietuvoje, Vilniaus mieste.

Universitete veikia 10 fakultetų: Aplinkos inžinerijos, Architektūros, Elektronikos, Fundamentinių mokslų, Kūrybinių industrijų, Mechanikos, Statybos, Transporto inžinerijos, Verslo vadybos bei Antano Gustaičio aviacijos institutas. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai vykdomi 13 mokslinių institutų, 3 mokslo centruose, 23 tyrimų laboratorijų. Universitete veikia kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“.

30 bakalauro ir magistrantūros studijų programų dėstoma anglų kalba, kasmet į universitetą pagal mainų programas arba pilnoms studijoms atvyksta apie 700 studentų iš užsienio. VGTU – pirmasis universitetas Lietuvoje pradėjęs mokyti inžinerinių specialybių nuotoliniu būdu.^{[reikalingas šaltinis]}

75 procentus visų VGTU studijų programų sudaro technologijos mokslai. Kitos studijų kryptys – fiziniai, socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – tai:

• 80 000 absolventų per daugiau nei 60 veiklos metų
• 10 400 studentų trijose studijų pakopose
• 10 fakultetų
• 13 mokslo institutų, 3 mokslo centrai, 23 tyrimų laboratorijos
• 960 akademinio personalo darbuotojų
• Daugiau nei 100 studijų programų bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros pakopose.

VGTU kasmet organizuoja daugiau nei 30 nacionalinių bei tarptautinių mokslinių konferencijų, leidžia daugiau nei 20 mokslinių žurnalų – 12 jų leidžiami bendradarbiaujant su pasaulinio lygio leidykla „Taylor&Francis“. Prioritetinės VGTU mokslinių tyrimų kryptys: darnioji statyba, aplinkos ir energijos technologijos, darnusis transportas, mechatronika, informacinės ir komunikacinės technologijos, technologijų vadyba ir ekonomika, fundamentiniai medžiagų ir procesų tyrimai.

Struktūra

Fakultetai:

• Antano Gustaičio aviacijos institutas
• Aplinkos inžinerijos fakultetas
• Architektūros fakultetas
• Elektronikos fakultetas
• Fundamentinių mokslų fakultetas
• Kūrybinių industrijų fakultetas
• Mechanikos fakultetas
• Statybos fakultetas
• Transporto inžinerijos fakultetas
• Verslo vadybos fakultetas

Institutai:

• Aplinkos apsaugos institutas
• Architektūros institutas
• Geodezijos institutas
• Inovacinis specialiųjų konstrukcijų ir statinių mokslo institutas „Kompozitas“
• Išmaniųjų pastatų technologijų mokslo institutas
• Kelių tyrimų institutas
• Statybinių medžiagų ir gaminių mokslo institutas
• Stiprių magnetinių laukų institutas
• Taikomosios informatikos institutas
• Telekomunikacijų mokslo institutas
• Teritorijų planavimo mokslo institutas
• Termoizoliacijos mokslo institutas
• Transporto institutas

Mokslo ir mokymo centrai:

• Aviacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo centras
• Civilinės inžinerijos mokslo centras
• Estetinio ugdymo centras
• Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centras
• Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla
• Nuotolinių studijų centras

Istorija

• 1956 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Kauno politechnikos instituto vakarinio fakulteto Vilniaus vakarinis skyrius, tai laikytina aukštosios technikos mokyklos Vilniuje pradžia. Skyriaus dekanu buvo paskirtas chemikas docentas Jeronimas Kudaba. Studijas pradėjo 75 studentai.
• 1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus skyrius perorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą. A. Čyras tapo fakulteto dekanu. Fakultete buvo Statybos, Elektrotechnikos ir Taikomosios mechanikos katedros. Jame mokėsi 514 studentų.
• 1961 m. liepos 6 d. KPI Vilniaus vakarinis fakultetas perorganizuotas į KPI Vilniaus filialą su dviem skyriais: dieniniu ir vakariniu. A. Čyras tapo KPI Vilniaus filialo prorektoriumi. Filiale buvo įsteigti 2 fakultetai: Prietaisų gamybos ir Mechaninės technologijos.
• 1964 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomikos fakultetas.
• 1968 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas KPI Vilniaus filialo Miestų statybos fakultetas.
• 1969 m. rugpjūčio 1 d. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Tuo metu veikė 4 fakultetai, 26 katedros, o jose dirbo 290 dėstytojų. Studijavo 3451 studentas.
• 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vilniaus technikos universitetu (VTU).
• 1996 m. rugpjūčio 22 d. LR vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui LDK Gedimino vardą ir toliau vadinti Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
• 1997 m. spalį VGTU priimtas į Pasaulio universitetų asociaciją.
• 2000 m. buvo įsteigta VGTU Taryba.
• 2004 m. vasario 4 d. buvo įsteigas Absolventų ir bičiulių klubas.
• 2006 m. atšvęstas Vilniaus Gedimino technikos universiteto veiklos penkiasdešimtmetis.
• 2010 m. lapkričio 6 d. įvyko pirmasis VISI – VGTU absolventų kongresas, kurio metu susitiko visų kartų Universiteto absolventai.
• 2011 m. kovo 15 d. LR Seimas patvirtino naująjį VGTU statutą. VGTU pertvarkytas iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

Vadovybė

Universiteto pagrindiniai valdymo organai: rektoratas, senatas ir taryba.

Rektoriai

• 1969–1990 m. prof. Aleksandras Čyras,
• 1990–2002 m. prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas,
• 2002–2011 m. prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius,
• 2011 m. prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Nuorodos

• Oficialus Vilniaus Gedimino technikos universiteto tinklalapis (lietuvių, anglų k.)
• VGTU Studijų programos(lietuvių, anglų k.)