Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:36, 8 gruodžio 2019 versija

Pavyzdiniai straipsniai	Pavyzdiniai straipsniai	Pavyzdiniai straipsniai
	Kokybiškiausi Vikipedijos straipsniai

Pavyzdiniai straipsniai – tai geriausi projekto straipsniai, reprezentuojantys lietuvišką Vikipediją. Kiekvieną straipsnį prieš įtraukiant į pavyzdinių kategoriją vertina projekto dalyviai ir balsavimu nusprendžia ar straipsnis vertas atsidurti šiame puslapyje. Jie pažymėti ženklu puslapio viršuje dešinėje ir specialiu šablonu apačioje.

Šiuo metu Vikipedijoje yra 18 pavyzdinių straipsnių, kurie atitinka visus tobulo straipsnio reikalavimus.

Taip pat egzistuoja ir Vertingi arba Verti paskaityti straipsniai, kurie dar neatitinka visų Pavyzdiniams straipsniams keliamų reikalavimų, tačiau kokybės prasme yra netoli nuo jų.

Naujausi pavyzdiniai straipsniai

Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finogrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui. Artimiausios šiai kalbai yra karelų, suomių, estų, ižorų ir vodų kalbos. Vepsų kalba daugiausia šnekama Rusijos Federacijoje − Karelijos Respublikoje, Leningrado ir Vologdos srityse.

Šiai kalbai gresia išnykimas, nes dauguma vartotojų – pagyvenę žmonės, vaikai vepsų kalbos beveik nemoka. Rusijoje visi vepsai rusų kalba šneka kaip gimtąja. Vepsų kalba įtraukta į Raudonąją Rusijos tautų kalbų knygą ir yra laikoma kalba, kurios rašto tradicija buvo nutrūkusi.

Gramatiškai vepsų kalba yra agliutinacinė, pasižymi labai išplėtota linksnių sistema – išskiriama nuo 10 iki 24 linksnių. Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis bei skaičiais ir turi keturis laikus: esamąjį-būsimąjį, būtąjį (imperfektą), perfektą ir pliuskvamperfektą, taip pat – keturias nuosakas. Palyginti su kitomis giminingomis kalbomis, vepsų kalboje žymiai daugiau vadinamojo „istorinio paveldo“, pavyzdžiui, žodžio viduryje sutrumpėjusių kamienų.

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (daugumas jų gyvena Lietuvoje). Drauge su latvių, mirusiomis prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis, priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei.

Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie XVI a., tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač vardažodžių linksniavimo srityje).

Fonetiškai ir morfologiškai konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė baltų prokalbei negu naujoviškesnė latvių kalba. Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę indoeuropiečių prokalbės ypatybių.

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės. Iš trijų didžiųjų baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės finų kalbų įtakos šiaurės baltų (kuršių, žiemgalių, sėlių ir latgalių) kalboms, kurių areale nuo XIV a. pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi latgalių (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų Livoniją. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia XVI a. Dabartinėje lotynų raidynu grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės.

Kirtis fiksuotas pirmajame skiemenyje. Skiriamas balsių ilgumas, kiekvienas ilgasis balsis arba dvibalsis gali turėti vieną iš trijų priegaidžių. Morfologiškai latvių kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO (veiksnys – tarinys – papildinys). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja germanizmai, į kuriuos įeina ir švedų kalbos leksika, slavizmai ir finougriška leksika.

Biografijos

Kazys Grinius · Ronald Reagan

Biologija

Jūriniai paukščiai

Geografija

Amazonija · Kėdainiai · Senasis Daugėliškis

Kalbotyra

Baltų prokalbė · Latvių kalba · Lietuvių kalba · Lyvių kalba · Vepsų kalba · Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė

Sportas

XVIII pasaulio futbolo čempionatas

Įvairūs

Apačiai · Luvras · Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus · Vokietijos federalinis prezidentas

Jei manote, kad parašėte pavyzdinį straipsnį, radote parašytą kitų ar žymiai papildėte Vertingą straipsnį prašome jį įtraukti į kandidatų sąrašą.

Pasiūlymus dėl projekto rašykite šiame puslapyje.

@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 == [[Vaizdas:P cal euro.png|30px]]Naujausi pavyzdiniai straipsniai ==
-'''[[Vepsų kalba]]''' (vepsų k. ''vepsän kel<nowiki>'</nowiki>'') – [[Vepsai|vepsų]] tautos kalba, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Finougrų kalbos|finogrų kalbų]] grupės [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] pogrupiui. Artimiausios šiai kalbai yra [[Karelų kalba|karelų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Estų kalba|estų]], [[Ižorų kalba|ižorų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] kalbos.
+'''[[Vepsų kalba]]''' (vepsų k. ''vepsän kel<nowiki>'</nowiki>'') – [[Vepsai|vepsų]] tautos kalba, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Finougrų kalbos|finogrų kalbų]] grupės [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] pogrupiui. Artimiausios šiai kalbai yra [[Karelų kalba|karelų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Estų kalba|estų]], [[Ižorų kalba|ižorų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] kalbos. Vepsų kalba daugiausia šnekama [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijoje]] − [[Karelijos Respublika|Karelijos Respublikoje]], [[Leningrado sritis|Leningrado]] ir [[Vologdos sritis|Vologdos]] srityse.
-Vepsų kalba daugiausia šnekama [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijoje]] − [[Karelijos Respublika|Karelijos Respublikoje]], [[Leningrado sritis|Leningrado]] ir [[Vologdos sritis|Vologdos]] srityse.
 Šiai kalbai gresia išnykimas, nes dauguma vartotojų – pagyvenę žmonės, vaikai vepsų kalbos beveik nemoka. Rusijoje visi vepsai rusų kalba šneka kaip gimtąja. Vepsų kalba įtraukta į Raudonąją Rusijos tautų kalbų knygą ir yra laikoma kalba, kurios rašto tradicija buvo nutrūkusi.
-Gramatiškai vepsų kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], pasižymi labai išplėtota [[Linksnis|linksnių]] sistema – išskiriama nuo 10 iki 24 linksnių. [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] kaitomi asmenimis bei [[Gramatinis skaičius|skaičiais]] ir turi keturis [[Gramatinis laikas|laikus]]: esamąjį-būsimąjį, būtąjį (imperfektą), [[Perfektas|perfektą]] ir [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], taip pat – keturias [[Nuosaka|nuosakas]].
+Gramatiškai vepsų kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], pasižymi labai išplėtota [[Linksnis|linksnių]] sistema – išskiriama nuo 10 iki 24 linksnių. [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] kaitomi asmenimis bei [[Gramatinis skaičius|skaičiais]] ir turi keturis [[Gramatinis laikas|laikus]]: esamąjį-būsimąjį, būtąjį (imperfektą), [[Perfektas|perfektą]] ir [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], taip pat – keturias [[Nuosaka|nuosakas]]. Palyginti su kitomis giminingomis kalbomis, vepsų kalboje žymiai daugiau vadinamojo „istorinio paveldo“, pavyzdžiui, žodžio viduryje sutrumpėjusių kamienų.