Ki (mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Mesopotamijos dievai; įtraukta Kategorija:Mesopotamijos deivės naudojant HotCat |
papildymas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Ki''' ({{sux|𒆠|KI}} – „žemė“) – [[Šumeras|šumerų]] žemės deivė, moteriškasis dangaus ([[Anu|An]]) atitikmuo.<ref name="Black">Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 112–113. ISBN 978-0-292-70794-8.</ref> Ki kultas nėra paliudytas, manoma, jog Ki buvo ne tiek deivė, kiek teologinė sąvoka.<ref name="Leick">Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 104. ISBN 9781134641024.</ref> |
|||
'''Ki''' ({{sux|𒆠|KI}} – 'žemė') arba '''Ninhursag''' ({{sux|𒊩𒌆𒉺𒂅|NIN.ḪURSAG}} – 'miškingo kalno valdovė') – [[Šumeras|šumerų]] žemės deivė, [[deivė-motina]], kultūros dievo [[Ea]] žmona. Taip pat siejama su dangaus dievu [[Anu]], su kuriuo susilaukė dievo [[Enlilis|Enlilio]]. |
|||
Dievavardžių sąrašuose minima tik [[Kosmogoninis mitas|kosmogoniniame]] kontekste. Ankstyvoje dievų sąrašo ''[[An = Anum]]'' versijoje atsispindi tradicija, pagal kurią Dangaus ir Žemės motina (<sup>d</sup>''ama-ù.tu.an.ki'') buvo deivė [[Namu]], simbolizuojanti požeminius vandenis.<ref name="Leick"/><ref name="Black"/> Dangui ir Žemei savo ruožtu gimusi pirmoji dievų karta, tarp jų ir [[Enlilis]]. Panaši tradicija aptinkama ir vėlesnių laikų kosmogoniniame babiloniečių epe „[[Enuma Eliš]]“, pasak kurio, iš pirmapradžių [[Apsu]] ir [[Tiamat]] atsiradę [[Lahmu]] ir [[Lahamu]], o iš pastarųjų – [[Anšaras]] ir [[Kišara]].<ref name="Leick"/> Kai kuriuose šumerų pasakojimuose minima, jog An sueina su Ki, o iš šios sąjungos atsiranda įvairūs augalai.<ref name="Black"/> Pasakojimo „Gilgamešas, Enkidu ir požemio pasaulis“ įžangoje minima, kad „Enlilis nusinešęs Žemę“.<ref name="Leick"/> |
|||
Nors Ki kultas nebuvo plačiai paplitęs Šumere, ankstyvieji valdovai ją laikė savo motina. Vėliau ji užgožta [[Inana|Inanos]] kulto. |
|||
Vėlesnėje dievų sąrašo ''An = Anum'' versijoje Enlilio protėviais įvardijama penkiolika porų. Viena iš jų – ''En.ki'' ir ''Nin.ki'', kurių vardai šiuo atveju reiškia Viešpats ir Viešpatė Žemė. Skirtingai nuo [[Enkis|Enkio]], vienos svarbiausių šumerų dievybių, ''Nin.ki'', manoma, buvo tik šiam sąrašui dirbtinai sukurtas moteriškasis jo atitikmuo.<ref name="Leick"/> |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{Išn}} |
|||
{{Mesopotamijos mitologija}} |
{{Mesopotamijos mitologija}} |
||
{{mitologija-stub}} |
|||
[[Kategorija:Mesopotamijos deivės]] |
[[Kategorija:Mesopotamijos deivės]] |
||
17:55, 8 gruodžio 2019 versija
Ki (šum. 𒆠 = KI – „žemė“) – šumerų žemės deivė, moteriškasis dangaus (An) atitikmuo.[1] Ki kultas nėra paliudytas, manoma, jog Ki buvo ne tiek deivė, kiek teologinė sąvoka.[2]
Dievavardžių sąrašuose minima tik kosmogoniniame kontekste. Ankstyvoje dievų sąrašo An = Anum versijoje atsispindi tradicija, pagal kurią Dangaus ir Žemės motina (dama-ù.tu.an.ki) buvo deivė Namu, simbolizuojanti požeminius vandenis.[2][1] Dangui ir Žemei savo ruožtu gimusi pirmoji dievų karta, tarp jų ir Enlilis. Panaši tradicija aptinkama ir vėlesnių laikų kosmogoniniame babiloniečių epe „Enuma Eliš“, pasak kurio, iš pirmapradžių Apsu ir Tiamat atsiradę Lahmu ir Lahamu, o iš pastarųjų – Anšaras ir Kišara.[2] Kai kuriuose šumerų pasakojimuose minima, jog An sueina su Ki, o iš šios sąjungos atsiranda įvairūs augalai.[1] Pasakojimo „Gilgamešas, Enkidu ir požemio pasaulis“ įžangoje minima, kad „Enlilis nusinešęs Žemę“.[2]
Vėlesnėje dievų sąrašo An = Anum versijoje Enlilio protėviais įvardijama penkiolika porų. Viena iš jų – En.ki ir Nin.ki, kurių vardai šiuo atveju reiškia Viešpats ir Viešpatė Žemė. Skirtingai nuo Enkio, vienos svarbiausių šumerų dievybių, Nin.ki, manoma, buvo tik šiam sąrašui dirbtinai sukurtas moteriškasis jo atitikmuo.[2]
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 112–113. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 104. ISBN 9781134641024.
