Saulė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Undid edits by 90.131.36.23 (talk) to last version by 88.119.11.75 Žymos: Anuliuoti SWViewer [1.3] |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 61: | Eilutė 61: | ||
|} |
|} |
||
Adas - BUKAS :))) |
|||
'''Saulė''' – prostitute kuri turi savo stringuose pimpi ir kaip zinoma jos paslaugos kainuoja 1centas visai dienai ps pirma nuprauskit ja nes apsisikusi yra ji |
|||
11:37, 25 lapkričio 2019 versija
Kitos reikšmės – Saulė (reikšmės).
| ||
|---|---|---|
| Pusiaujo skersmuo | 1 392 530 km (109,16 Žemės | |
| Ašigalinis skersmuo | 1 392 386 km | |
| Matomasis kampinis skersmuo | perigėjuje | 0,542 |
| apogėjuje | 0,524 | |
| Paplokštumas | 0,00010 | |
| Masė | 1,9891·1030 kg (332 959,5 Žemės masės) | |
| Vidutinis tankis | 1,41 g/cm³ | |
| Laisvojo kritimo pagreitis (prie paviršiaus) |
273,98 m/s² | |
| Pabėgimo (II kosminis) greitis | 617,7 km/s | |
| Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas | pusiaujyje | 25 d. |
| ašigalinėse srityse | 30 d. | |
| Pusiaujo plokštumos posvyris į ekliptikos plokštumą |
7,25° | |
| Paviršiaus efektinė temperatūra | 5772 K | |
| Regimasis vizualinis ryškis | -26,7 | |
| Absoliutinis vizualinis ryškis | 4,79 | |
| Šviesis (spinduliavimo galia) | 3,828·1026 W | |
| Skriejimo aplink Galaktikos centrą periodas |
230 mln. m. | |
| Skriejimo aplink Galaktikos centrą greitis |
220 km/s | |
| Nuotolis nuo Žemės | vidutinis | 149,6 mln. km |
| didžiausias | 152,1 mln. km | |
| mažiausias | 147,1 mln. km | |
Adas - BUKAS :)))
Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės
Nors Žemė skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno žvaigždyno į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų (Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Gyvatnešis, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis), iš kurių 12 vadinami Zodiako žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas ekliptika. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario lygiadienio taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje.
Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – du jos sankirtos su dangaus sfera taškai (dangaus poliai) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas Šiaurės pusrutulyje – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas Pietų pusrutulyje – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru ekliptikos poliuje(en), kuris yra Slibino žvaigždyne ir Aukso Žuvies žvaigždyne atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas precesija. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti žvaigždžių koordinates, kinta ekliptika.
Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, Mėnulis ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą Saulės užtemimu. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.
Saulė kultūros istorijoje
Kadangi nuo Saulės priklauso visa Žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saulės sugrįžimas buvo laukiamas su baime arba bandomas užsitikrinti įvairiais kultiniais ir maginiais ritualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai.
\
| ||||||||||||||
