Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šablonas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Cannabis sativa.jpg|thumb|Sėjamoji kanapė (''Cannabis sativa'')]]
[[Vaizdas:Quimper - Cathédrale Saint-Corentin - PA00090326 - 159.jpg|thumb|Šventasis Gralis Keperio katedros vitraže]]
'''Šventasis Gralis''' – legendinis [[artefaktas]] [[Krikščioniškoji mitologija|krikščioniškoje mitologijoje]]. Perkeltine prasme ši sąvoka naudojama apibūdinti sunkiai pasiekiamam arba nepasiekiamam tikslui.
'''Kanapė''' ({{la|Cannabis}}) – [[magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') gentis, priklausanti [[kanapiniai|kanapinių]] (''Cannabaceae'') šeimai. Tai vienas seniausių kultūrinių augalų. Skiriamos trys kanapės rūšys: [[sėjamoji kanapė]] (''Cannabis sativa''; jos porūšiai ''Cannabis sativa sativa'', ''Cannabis sativa indica'' ir ''Cannabis sativa spontanea''), [[indinė kanapė]] (''Cannabis indica'') ir [[šiukšlyninė kanapė]] (''Cannabis ruderalis'').


Dėl legendos apie šv. Gralį kilmės yra keletas versijų. Pasak vienos iš jų, legendos pagrindu yra vienas iš ankstyvųjų šventųjų gyvenimų aprašymų. Pagal kitą versiją, legenda [[Britanija|Britanijoje]] turi vietines šaknis, susijusias su [[keltų mitologija]]. Pagal trečią versiją, pasakojimas apie Gralį susijęs su slapta [[okultizmas|okultine]] bendrija, įkurta neatmenamais laikais ir valdančia slaptas žinias, perduodamas iš kartos į kartą.
''Cannabis sativa'', kitaip ''sėjamoji kanapė'', paplitusi visame pasaulyje; auginama dėl [[sėkla|sėklų]], [[pluoštas|pluošto]] ir [[THC]]; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga aukštyn; lapų lapeliai siauri; aukštis – ~3-3,5 m, bet gali užaugti iki 6 metrų aukščio; kilusi iš [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]].


Yra keletas versijų dėl šv. Gralio prigimties:
''Cannabis indica'' paplitusi daugiausia [[Indija|Indijoje]], [[Pakistanas|Pakistane]]; auginama dėl sėklų, THC; nuo pagrindinio stiebo simetriškos šakos auga beveik horizontaliai į šonus; lapų lapeliai platūs; dažniausias aukštis - ~1,8 m.
* labiausiai paplitusi versija yra tai, kad šv. Gralis yra [[taurė]], iš kurios esą gėręs [[Jėzus Kristus]] per [[Paskutinė vakarienė|Paskutinę vakarienę]]. Į šią taurę Kristaus pasekėjai vėliau surinko keletą Nukryžiuotojo kraujo lašų.
* pasak kitos versijos, Gralis – šventas akmuo, susijęs su slaptuoju Jėzaus gyvenimu.
* pagal trečią versiją, Gralis – brangi mistinė [[relikvija]], išlikusi [[Tvanas|tvano]] metu.


Anot įvairių padavimų ir legendų – Gralio taurė ją radusiam galėjo atnešti nuodėmių atleidimą, amžiną [[laimė|laimę]] ar net [[nemirtingumas|nemirtingumą]]. [[Viduramžiai]]s šios taurės paieškos buvo populiarios ir [[Katalikybė|Katalikų Bažnyčia]] neprieštaravo šiam dar ankstyvosios [[krikščionybė]]s laikais susiformavusiam [[mitas|mitui]].
''Cannabis ruderalis'' daugiausia paplitusi Šiaurės Europoje ir [[Rusija|Rusijoje]]; auga kaip [[piktžolė]]; kadangi jos [[žydėjimas]], skirtingai nei anų dviejų, nepriklauso nuo paros tamsaus ir šviesaus periodo santykio, naudojama išvedinėti atšiauriame klimate augančias marihuanines kanapių veisles; panašios į ''Cannabis sativa'' tik daug mažesnės; užauga iki ~0,6 m.

''Cannabis sativa'' [[Lietuva|Lietuvoje]] - labai seniai naudojamas [[kultūriniai augalai|kultūrinis augalas]]. Manoma, kad kanapės (ir [[sora|soros]]) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito [[Neolitinės kultūros Lietuvoje#Narvos kultūra|Narvos kultūros]] Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti ''grūdėmis'', vyriškieji – ''pleiskanėmis''. Vyriškieji augalai mažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus [[piktžolė]]ms ir [[kenkėjai|kenkėjams]].

Sėklos yra maistingos: jose daugiau [[baltymai|baltymų]] ir [[aminorūgštys|aminorūgščių]], nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas [[kanapių aliejus|aliejus]]. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių [[Žemaitija|Žemaitijoje]].

Yra pasakojimų, kad senovėje [[Dzūkija|Dzūkijoje]] buvo naudotos ir dėl [[Tetrahidrokanabinolis|THK]].


Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.


[[Kanapė|Daugiau…]]
[[Šventasis Gralis|Daugiau…]]


<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>

09:26, 25 lapkričio 2019 versija

Šventasis Gralis Keperio katedros vitraže

Šventasis Gralis – legendinis artefaktas krikščioniškoje mitologijoje. Perkeltine prasme ši sąvoka naudojama apibūdinti sunkiai pasiekiamam arba nepasiekiamam tikslui.

Dėl legendos apie šv. Gralį kilmės yra keletas versijų. Pasak vienos iš jų, legendos pagrindu yra vienas iš ankstyvųjų šventųjų gyvenimų aprašymų. Pagal kitą versiją, legenda Britanijoje turi vietines šaknis, susijusias su keltų mitologija. Pagal trečią versiją, pasakojimas apie Gralį susijęs su slapta okultine bendrija, įkurta neatmenamais laikais ir valdančia slaptas žinias, perduodamas iš kartos į kartą.

Yra keletas versijų dėl šv. Gralio prigimties:

  • labiausiai paplitusi versija yra tai, kad šv. Gralis yra taurė, iš kurios esą gėręs Jėzus Kristus per Paskutinę vakarienę. Į šią taurę Kristaus pasekėjai vėliau surinko keletą Nukryžiuotojo kraujo lašų.
  • pasak kitos versijos, Gralis – šventas akmuo, susijęs su slaptuoju Jėzaus gyvenimu.
  • pagal trečią versiją, Gralis – brangi mistinė relikvija, išlikusi tvano metu.

Anot įvairių padavimų ir legendų – Gralio taurė ją radusiam galėjo atnešti nuodėmių atleidimą, amžiną laimę ar net nemirtingumą. Viduramžiais šios taurės paieškos buvo populiarios ir Katalikų Bažnyčia neprieštaravo šiam dar ankstyvosios krikščionybės laikais susiformavusiam mitui.

Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas.

Daugiau…