Dubysa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Keičiama į pagrindinį normos variantą.
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 6: Eilutė 6:
| Ilgis = 130,9
| Ilgis = 130,9
| Nuolydis =
| Nuolydis =
| Vidutinis debitas = 13,4
| Vidutinis debitas = 14,5
| Baseino plotas = 1972,6
| Baseino plotas = 1972,6
| Ištakos = [[Šiaulių rajonas|Šiaulių raj.]]
| Ištakos = [[Šiaulių rajonas|Šiaulių raj.]]
Eilutė 16: Eilutė 16:
[[Vaizdas:Dubysa Baseino plotas.png|230px|miniatiūra|Dubysos baseinas]]
[[Vaizdas:Dubysa Baseino plotas.png|230px|miniatiūra|Dubysos baseinas]]


'''Dubysa''' – upė Vidurio [[Lietuva|Lietuvoje]], tekanti [[Žemaitija|Žemaitijoje]]; [[Nemunas|Nemuno]] dešinysis [[intakas]]. Ilgis 146 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajone]], 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]], iš [[Bubių tvenkinys|Bubių tvenkinio]]. Teka į pietus per [[Kelmės rajonas|Kelmės rajoną]], pro [[Lyduvėnai|Lyduvėnus]], [[Betygala|Betygalą]], [[Ariogala|Ariogalą]] ([[Raseinių rajonas]]). Žemupys skiria [[Jurbarko rajonas|Jurbarko]] ir [[Kauno rajonas|Kauno rajonus]]. Įteka į Nemuną 167 km nuo jo žiočių, ties [[Seredžius|Seredžiumi]] (nuo Ariogalos iki Seredžiaus yra [[Dubysos ichtiologinis draustinis]]).
'''Dubysa''' – upė Vidurio [[Lietuva|Lietuvoje]], tekanti [[Žemaitija|Žemaitijoje]]; [[Nemunas|Nemuno]] dešinysis [[intakas]]. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajone]], 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]], iš [[Bubių tvenkinys|Bubių tvenkinio]], ties užtvanka. Teka į pietus per [[Kelmės rajonas|Kelmės rajoną]], pro [[Lyduvėnai|Lyduvėnus]], [[Betygala|Betygalą]], [[Ariogala|Ariogalą]] ([[Raseinių rajonas]]), Gėluvą. Žemupys skiria [[Jurbarko rajonas|Jurbarko]] ir [[Kauno rajonas|Kauno rajonus]]. Įteka į Nemuną 167,5 km nuo jo žiočių, ties [[Seredžius|Seredžiumi]].


Nuo Ariogalos iki žiočių upė priklauso [[Dubysos ichtiologinis draustinis|Dubysos ichtiologiniam draustiniui]], dėl ten esančios žiobrių nerštavietės. Taip pat dalis Dubysos baseino priklauso [[Kurtuvėnų regioninis parkas|Kurtuvėnų regioniniam parkui]] ir [[Dubysos regioninis parkas|Dubysos regioniniam parkui]].<ref name=":0">https://www.vle.lt/Straipsnis/Dubysa-50573</ref>
[[Slėnis]] 300–500 m pločio, šlaitai iki 40 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta [[galinė morena|galinių morenų]] ruožą). Aukštupio vaga siaura (0,5–2 m), labai vingiuota. Prie [[Bubiai (Šiauliai)|Bubių]] Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina [[Dubysos-Ventos kanalas]] (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m.

[[Slėnis]] 300–500 m pločio, šlaitai iki 30 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta [[galinė morena|galinių morenų]] ruožą). Aukštupyje vagos plotis 5-10 m, o gylis 0,5-1 m, upė labai vingiuota. Prie [[Bubiai (Šiauliai)|Bubių]] Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina [[Dubysos-Ventos kanalas]] (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m. Gylis žemupyje svyruoja nuo 0,2 m iki 3m.<ref name=":0" />


Dubysa turi 44 intakus; didesnieji:
Dubysa turi 44 intakus; didesnieji:


* kairieji: [[Šiaušė]], [[Gryžuva]], [[Lapišė]], [[Luknė]], [[Kirkšnovė]], [[Gynėvė]], [[Lazduona]], [[Lelykas]].
* kairieji: [[Tilžė (Dubysa)|Tilžė]], [[Šiaušė]], [[Gryžuva]], [[Lapišė]], Liolinga, [[Luknė]], Mūkė, [[Kirkšnovė]], [[Gynėvė]], [[Lazduona]], [[Lelykas]].
* dešinieji: [[Lukojus (Dubysa)|Lukojus]], [[Kražantė]].
* dešinieji: [[Lukojus (Dubysa)|Lukojus]], [[Kražantė]], Dratvuo.


Vidutinis nuolydis 70&nbsp;cm/km. Srovės greitis 0,1-0,3 m/s. [[Debitas]] ties žiotimis: minimalus 4 m³/s, vidutinis 13,4 m³/s, didžiausias 100–150 m³/s. Dubysą daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, todėl jos lygis smarkiai svyruoja. Nuo vidurupio iki žiočių iš dešinės įteka vos keli trumpi upeliai.
Vidutinis nuolydis 0,67 m/km. Srovės greitis 0,1-0,9 m/s. [[Debitas]] ties žiotimis: minimalus 4 m³/s, vidutinis 14,5 m³/s, didžiausias 100–150 m³/s. Dubysą daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, todėl jos lygis smarkiai svyruoja. Nuo vidurupio iki žiočių iš dešinės įteka vos keli trumpi upeliai.


Krantuose yra [[XIII amžius|XIII]]-[[XIV amžius|XIV a.]] [[Piliakalnis|piliakalnių]]. [[Lyduvėnai|Lyduvėnuose]] ir [[Bazilionai|Padubysyje]] yra [[Vandens matavimo postas|vandens matavimo postai]]. Ties Bubiais yra 418 ha [[Bubių tvenkinys]], [[Mirskiškė]]je ir [[Dengtiltis|Dengtiltyje]] – malūnų užtvankos.
Krantuose yra [[XIII amžius|XIII]]-[[XIV amžius|XIV a.]] [[Piliakalnis|piliakalnių]]. [[Lyduvėnai|Lyduvėnuose]] ir [[Bazilionai|Padubysyje]] 1930-99 m. veikė hidrometrijos stotys.<ref name=":0" /> Ties Bubiais yra 418 ha [[Bubių tvenkinys]], [[Mirskiškė]]je ir [[Dengtiltis|Dengtiltyje]] – malūnų užtvankos.


Per Dubysą yra nutiestas ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje tiltas – [[Lyduvėnų tiltas]].
Per Dubysą yra nutiestas ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje tiltas – [[Lyduvėnų tiltas]].

16:16, 20 lapkričio 2019 versija

Dubysa
Dubysa netoli Ariogalos
Dubysa netoli Ariogalos
Ilgis 130,9 km
Baseino plotas 1972,6 km²
Vidutinis debitas 14,5 m³/s
Ištakos Šiaulių raj.
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Vikiteka Dubysa
Dubysa Lietuvos žemėlapyje
Dubysos baseinas

Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas), Gėluvą. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167,5 km nuo jo žiočių, ties Seredžiumi.

Nuo Ariogalos iki žiočių upė priklauso Dubysos ichtiologiniam draustiniui, dėl ten esančios žiobrių nerštavietės. Taip pat dalis Dubysos baseino priklauso Kurtuvėnų regioniniam parkui ir Dubysos regioniniam parkui.[1]

Slėnis 300–500 m pločio, šlaitai iki 30 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta galinių morenų ruožą). Aukštupyje vagos plotis 5-10 m, o gylis 0,5-1 m, upė labai vingiuota. Prie Bubių Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina Dubysos-Ventos kanalas (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m. Gylis žemupyje svyruoja nuo 0,2 m iki 3m.[1]

Dubysa turi 44 intakus; didesnieji:

Vidutinis nuolydis 0,67 m/km. Srovės greitis 0,1-0,9 m/s. Debitas ties žiotimis: minimalus 4 m³/s, vidutinis 14,5 m³/s, didžiausias 100–150 m³/s. Dubysą daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, todėl jos lygis smarkiai svyruoja. Nuo vidurupio iki žiočių iš dešinės įteka vos keli trumpi upeliai.

Krantuose yra XIII-XIV a. piliakalnių. Lyduvėnuose ir Padubysyje 1930-99 m. veikė hidrometrijos stotys.[1] Ties Bubiais yra 418 ha Bubių tvenkinys, Mirskiškėje ir Dengtiltyje – malūnų užtvankos.

Per Dubysą yra nutiestas ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje tiltas – Lyduvėnų tiltas.

Upėvardis kildinamas nuo žodžių dubti („darytis dubiam, linkti, klimpti, smegti“), dubus („įdubęs, gilus“), dubė („įdubimas, slėnys“)[2].

Galerija

Šaltiniai