Armėnijos ir Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
Kitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
14 890 keitimai
Naujas puslapis: 400px|thumb|right|Armėnijos–Lietuvos santykiai Oficialūs '''tarptautiniai Armėnijos–Lietuvos santykiai'...
 
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
14 890 keitimai
Eilutė 20: Eilutė 20:


=== Santykiai atkūrus nepriklausomybęs (nuo 1991 m.) ===
=== Santykiai atkūrus nepriklausomybęs (nuo 1991 m.) ===
Lietuva yra pripažinusi [[armėnų genocidas|armėnų genocidas]] (Seimas pripažino 2005 m.)
Lietuva yra pripažinusi [[armėnų genocidas|armėnų genocidą]] (Seimas pripažino 2005 m.)


Be dvišalio bendradarbiavimas vyksta ir per [[Rytų partnerystė|Rytų partnerystę]], kurią yra pasirašiusi Armėnija, ir [[ES]], kurios narė yra Lietuva. Pagal vystomąjį bendradarbiavimą Lietuva yra donorė į įvairius projektus Armėnijoje. Nuo santykių užmezgimo pasirašytos devynios dvišalės sutartys ekonomikos, švietimo, saugumo srityse.<ref>[https://www.urm.lt/default/lt/armenija]</ref>
Be dvišalio bendradarbiavimas vyksta ir per [[Rytų partnerystė|Rytų partnerystę]], kurią yra pasirašiusi Armėnija, ir [[ES]], kurios narė yra Lietuva. Pagal vystomąjį bendradarbiavimą Lietuva yra donorė į įvairius projektus Armėnijoje. Nuo santykių užmezgimo pasirašytos devynios dvišalės sutartys ekonomikos, švietimo, saugumo srityse.<ref>[https://www.urm.lt/default/lt/armenija]</ref>

[[2003]] m. Armėnijoje su oficialiu vizitu lankėsi ir su Armėnijos prezidentu susitiko tuometis Lietuvos prezidentas [[Rolandas Paksas]]].<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-ir-armenijos-prezidentu-susitikime-kalbos-ir-apie-krepsini.d?id=2860132]</ref> [[2009]] m. Davose prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Armėnijos Prezidentu [[Seržas Sargisjanas|Seržu Sargisjanu]].<ref>[http://www.adamkus.lt/lt/prezidento_veikla/pranesimai_spaudai/lietuvos_ir_armenijos_prezidentai_aptare_dvisalius_ir_armenijos_euroatlantines_integracijos_klausimus.html Lietuvos ir Armėnijos prezidentai aptarė dvišalius ir Armėnijos euroatlantinės integracijos klausimus]</ref>


== Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ==
== Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ==

11:30, 15 lapkričio 2019 versija

Armėnijos–Lietuvos santykiai

Oficialūs tarptautiniai Armėnijos–Lietuvos santykiai užmegzti 1991 m. lapkričio 21 d. Tiek Lietuva, tiek Armėnija buvo Rusijos imperijos ir SSRS sudėtyje. Armėnija Lietuvos nepriklausomybę pripažino dar 1991 m. rugsėjo 12 d. (kitais šaltiniais remiantis - rugpjūčio 14 d.[1], pati formaliai būdama SSRS respublika.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Jerevane (įsteigta 2007 m. spalio 1 d., dabartinė ambasadorė – Inga Stanytė-Toločkienė), o Vilniuje yra įsikūrusi Armėnijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Tigran Mkrtchian).

Abi valstybės yra JTO, Europos Tarybos, Pasaulio Prekybos Organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvoje veikia gan aktyvi armėnų bendruomenė, kurią vienija Lietuvos armėnų sąjunga.[2]

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai LDK laikotarpiu

Santykiai tarp tautų siekia XIV a., Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei plečiantis į slavų žemes rytuose, kuriose gyventa ir armėnų. XVI a. pab. – XVIII a. LDK jau buvo paplitusi armėnų auksakalystė bei dvarų tekstilės gaminiai. Armėnai buvo Žygimanto Augusto rūmų sargybiniai ir siuvinėtojai, įnešę į dvaro kultūrą rytietiškų elementų.[3]

Santykiai Rusijos imperijos sudėtyje ir SSRS okupacijos metais

Lietuvos žemės buvo galutinai įjungtos į Rusijos imperijos teritoriją 1795 m. Tuo tarpu dalis Armėnijos žemių 1828 m. buvo užimtos Rusijos. Rusijos imperijai subyrėjus 1917 m. abi šalys buvo paskelbusios nepriklausomybes, tačiau Pirmoji Armėnijos Respublika, nors buvo pripažinta Tautų Sąjungos, nusilpo po karų su gruzinais, azerbaidžaniečiais, turkais ir galop 1920 m. pabaigoje buvo užimta Raudonosios armijos dalinių. Iš pradžių Armėnija įėjo į Užkaukazės TFSR, o nuo 1936 m. jai suteiktas sovietinės respublikos statusas. 1940 m. buvo okupuota Lietuva ir įkurta Lietuvos TSR.

Sovietiniu laikotarpiu paspartėjo migracija iš Armėnijos į Pabaltijo respublikas, įskaitant Lietuvą. Taip pat migraciją paskatino 1988 m. įvykęs žemės drebėjimo Spitake ir 1989–1990 m. Azerbaidžane ir Kalnų Karabache prasidėję etninio pobūdžio neramumai.

Santykiai atkūrus nepriklausomybęs (nuo 1991 m.)

Lietuva yra pripažinusi armėnų genocidą (Seimas pripažino 2005 m.)

Be dvišalio bendradarbiavimas vyksta ir per Rytų partnerystę, kurią yra pasirašiusi Armėnija, ir ES, kurios narė yra Lietuva. Pagal vystomąjį bendradarbiavimą Lietuva yra donorė į įvairius projektus Armėnijoje. Nuo santykių užmezgimo pasirašytos devynios dvišalės sutartys ekonomikos, švietimo, saugumo srityse.[4]

2003 m. Armėnijoje su oficialiu vizitu lankėsi ir su Armėnijos prezidentu susitiko tuometis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas].[5] 2009 m. Davose prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Armėnijos Prezidentu Seržu Sargisjanu.[6]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

2012 m. pasirašytas Tarp Lietuvos ir Armėnijos pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros srityje (įsigaliojo 2014 m.)[7]

Ekonominis bendradarbiavimas

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Armėniją. 2018 m. prekybos apyvarta tarp šalių siekė 26,3 mln. eurų. Pastaraisiais metais prekybos apimtys smarkiai krito.

  • Eksportas sudaro 23,3 mln. eurų;
  • Importas sudaro 2,95 mln. eurų; Daugiausiai importuojami nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai (46%), sidabro atliekos ir laužas (37,2%).

Žymiausias Armėnijos investuotojas nėra aiškus. Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, privatų nekilnojamąjį turtą, informaciją ir ryšius.

Pasiuntinių sąrašas

Pasiuntiniai Armėnijai

  • Rimantas Šidlauskas (2003–2008 m.), pirmasis Lietuvos Respublikos ambasadorius Armėnijai (rezidavo Rusijoje).

2000-2006 m. pirmasis Armėnijos ambasadorius Lietuvai buvo Ashot Hovakimian (rezidavo Lenkijoje).

Pasiuntiniai Lietuvai

Sąrašas nėra baigtinis

Armėnijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai armėnai

Už nuopelnus Lietuvai 2002 m. birželio 24 d. Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanotas buvęs prezidentas Robert Kocharian.

Armėnijos Mesropo Maštotso ordinu yra apdovanotas prezidentas Valdas Adamkus.[8]

Šaltiniai

  1. ↑ Politinis bendradarbiavimas, Lietuvos Respublikos Ambasada Armėnijoje
  2. ↑ Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Armėnai
  3. ↑ Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Armėnai
  4. ↑ [1]
  5. ↑ [2]
  6. ↑ Lietuvos ir Armėnijos prezidentai aptarė dvišalius ir Armėnijos euroatlantinės integracijos klausimus
  7. ↑ [3]
  8. ↑ Armėnija nori susipažinti su Lietuvos patirtimi

Taip pat žiūrėkite

Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Armėnijos_ir_Lietuvos_santykiai&oldid=5678115"