Herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:33, 14 lapkričio 2019 versija

Herbas (lenk. herb, vok. Erbe 'palikimas') – valstybės, miesto, teritorinio vieneto, organizacijos, luomo, giminės, asmens skiriamasis ženklas, esantis vėliavose, monetose, antspauduose, ant pastatų, buities rakandų, knygose.

Herbai kuriami įvairia technika pagal griežtas heraldikos taisykles.

Istorija

Valstybių herbai dažnai sutinkami monetose, medaliuose ir antspauduose. III tūkstantmetyje pr. m. e. šumerų herbe buvo liūto galva, senovės Egipto – gyvatė, Romos – erelis, Atėnų polio – pelėda. Vakarų Europoje herbai paplito XII a. per Kryžiaus karus iš riterių paprastų linijinių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Linijinius herbus pakeitė simboliniai. Viduramžiais valdančiųjų dinastijų herbai ilgainiui tapo valstybės herbais. Teisę suteikti herbą turėjo karaliai ar imperatoriai.

Lietuvoje

Lietuvoje XIV a. kunigaikščių ženklai jau atitiko herbo aprašymą. Seniausi herbai linijiniai. Tokie yra Gediminaičių stulpai, tapę Gediminaičių dinastijos herbu (XIV a.), ir Dvigubas kryžius – Jogailos simbolis (Jogailaičiai, XIV a. pabaiga), vėliau XV a. tapęs sudėtine valstybės herbo dalimi. Ponų herbai susiformavo XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje. 1413 m. Horoldės aktu kai kurie prisiėmė lenkų herbus. Daugelio šeimų, tokių kaip Beresnevičiai, Blusiai, Dorohostaiskiai, Kęstartai, Rimvydai-Mickevičiai, Skorulskiai, bajorų herbai turėjo lietuviškąjį perkirstų strėlių motyvą.

Nuo XIV a. Lietuvos miestams suteikiant Magdeburgo teises buvo suteikiami ir herbai.

Pradžioje herbuose juntamas gotikinis stilius (XIV-XV a). Vėliau herbai tampa daugiau renesansiniai ir barokiniai, klasicistiniai (XVIII a. pabaiga).

Herbo sandara

Svarbiausioji herbo dalis – skydas. Skydas gali būti suskaidytas laukais. Dažnai puošiamas simboliniais piešiniais – skydo figūromis (geometriniai motyvai, daiktai, žmonių, žvėrių, fantastinių būtybių atvaizdai). Be skydo herbas dažnai turi šalmą, karūną, mantiją, skydininkus, užrašus – taip vadinamus devizus (moto). Herbe labai svarbus vaidmuo tenka spalvoms. Kai kada skyde sukomponuojami keli herbai.

Herbų meninei išraiškai turėjo tuo metų vyravęs (dominavęs) meno stilius.

Nuorodos

Vikižodynas

Vikiteka: Herbas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 6: / Eilutė 6: @@
 == Istorija ==
-Valstybių herbai dažnai sutinkami blyat suka [[moneta|monetose]], [[medalis|medaliuose]] ir [[antspaudas|antspauduose]]. III tūkstantmetyje pr. m. e. [[šumerai|šumerų]] herbe buvo [[liūtas|liūto]] galva, [[Senovės Egiptas|senovės Egipto]] – [[Gyvatės|gyvatė]], Romos – [[Ereliai|erelis]], Atėnų polio – [[pelėda]]. [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] herbai paplito [[XII amžius|XII a.]] per Kryžiaus karus iš riterių paprastų linijinių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Linijinius herbus pakeitė simboliniai.
+Valstybių herbai dažnai sutinkami [[moneta|monetose]], [[medalis|medaliuose]] ir [[antspaudas|antspauduose]]. III tūkstantmetyje pr. m. e. [[šumerai|šumerų]] herbe buvo [[liūtas|liūto]] galva, [[Senovės Egiptas|senovės Egipto]] – [[Gyvatės|gyvatė]], Romos – [[Ereliai|erelis]], Atėnų polio – [[pelėda]]. [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] herbai paplito [[XII amžius|XII a.]] per Kryžiaus karus iš riterių paprastų linijinių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje. Linijinius herbus pakeitė simboliniai.
 [[Viduramžiai]]s valdančiųjų [[dinastija|dinastijų]] herbai ilgainiui tapo valstybės herbais.
 Teisę suteikti herbą turėjo [[karalius|karaliai]] ar [[imperatorius|imperatoriai]].