Pilviškiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Žymūs žmonės: Pataisyta rasybos klaidas Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
|vikiteka = Category:Pilviškiai |
|vikiteka = Category:Pilviškiai |
||
}} |
}} |
||
bibiskiai – miestelis [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajono]] šiaurės rytuose, prie geležinkelio [[Kaunas]]–[[Kybartai]]. [[Pilviškių seniūnija|Seniūnijos]] centras, Pilviškių seniūnija. |
|||
Stovi medinė [[Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia]] (nuo [[1947]] m.), [[Pilviškių jungtinė metodistų bažnyčia|jungtinė metodistų bažnyčia]], yra [[Pilviškių Santakos gimnazija]], biblioteka, paštas (LT-70085). Taip pat yra [[Kauno grūdai|„Kauno grūdų“]] įmonė (pastatytas [[elevatorius]]), [[molis|molio]] telkinys. |
Stovi medinė [[Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia]] (nuo [[1947]] m.), [[Pilviškių jungtinė metodistų bažnyčia|jungtinė metodistų bažnyčia]], yra [[Pilviškių Santakos gimnazija]], biblioteka, paštas (LT-70085). Taip pat yra [[Kauno grūdai|„Kauno grūdų“]] įmonė (pastatytas [[elevatorius]]), [[molis|molio]] telkinys. |
10:37, 12 lapkričio 2019 versija
- Kitos reikšmės – Pilviškiai (reikšmės).
Pilviškiai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
54°43′19″š. pl. 23°13′19″r. ilg. / 54.722°š. pl. 23.222°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Vilkaviškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Pilviškių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 2 305 | |||||||||||||||
Vikiteka | Pilviškiai | |||||||||||||||
|
bibiskiai – miestelis Vilkaviškio rajono šiaurės rytuose, prie geležinkelio Kaunas–Kybartai. Seniūnijos centras, Pilviškių seniūnija.
Stovi medinė Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1947 m.), jungtinė metodistų bažnyčia, yra Pilviškių Santakos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-70085). Taip pat yra „Kauno grūdų“ įmonė (pastatytas elevatorius), molio telkinys.
Istorija
Pilviškių kaimas įkurtas XVI a. pradžioje pradėjus kirsti Sūduvos girias, prie Pilvės ir Šešupės santakos. Pro Pilviškius ėjo kelias iš Kauno į Prūsiją. 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. 1559 m. G. Volovičiaus Sūduvos girių aprašyme Pilviškiai vadinami „naujuoju miesteliu“. 1567 m. jis priklausė Mikalojui Sapiegai. 1656 m. pastatyta katalikų Pilviškių bažnyčia. 1758 m. įkurta parapija. XVIII a. Pilviškiuose buvo pradžios mokykla, miestelį valdė seniūnas. 1777 m. minima parapinė mokykla.
1791 m. pabaigoje miestelis gavo savivaldą, 1792 m. vasario 23 d. Stanislovas Augustas Pilviškiams pakartojo Magdeburgo teises ir suteikė herbą (šv. Joną Nepomuką), tačiau 1793 m. Gardino seimas jas anuliavo. 1795–1807 m. valdant Prūsijai savivalda atgauta.
Kadangi keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, iki XIX a. jie mažai teaugo. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis, 1808 m. Pilviškiai buvo mažas, skurdus miestelis, kuriame gyveno 350 žmonių.
1840 m. įkurta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1858 m. veikė valdinė pradžios mokykla. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1913 m. į Pilviškius paskirto vikarauti kunigo Vlado Pėstininko pastangomis miestelyje pastatyta didelė mūrinė senelių prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iki mirties klebonavo Pilviškiuose.
Pagal Lietuvos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą, Pilviškių miestelyje buvo 300 ūkių ar sodybų ir 2358 gyventojai.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje hitlerininkai sušaudė 1800 pilviškiečių. 1941 m. sudegė bažnyčia. 1942 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Vyskupas Antanas Karosas pašventino statomos bažnyčios pamatus, buvo įmūrytas kertinis akmuo, tačiau tęsti statybos darbus trukdė karas. Sovietmečiu pamaldos vykdavo medinėje bažnytėlėje.
1998 m. pastatytas obeliskas Tauro apygardos partizanų vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui (1915–1948). Kasmet rengiamos Joninių ir Baltramiejaus šventės.
1999 m. prelatas V. Gustaitis pašventino atkurtus Pilviškių herbą ir vėliavą, kovo 16 d. prezidento dekretu patvirtintas Pilviškių herbas.
Po 2001 m. prie Pilviškių prijungti aplinkiniai kaimai: Dvarnieji, Stotis, Padurpinyčys.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVIII a. | Pilviškių seniūnijos centras | ? |
1808 m. | ? | Varšuvos kunigaikštystė |
1918–1950 m. | Pilviškių valsčiaus centras | Vilkaviškio apskritis |
1950–1995 m. | Pilviškių apylinkės centras | Vilkaviškio rajonas |
nuo 1995 m. | Pilviškių seniūnijos centras | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Pilviškiai pavadinti tikriausiai pagal Pilvės upelį, pratekantį greta, pridedant priesagą -išk- (analogijos Suvalkijoje – Aistiškiai, Gulbiniškiai ir kt.).
Taip pat esama versijos, kad pavadinimas kilęs nuo dviejų pro miestelį tekančių upių: Pilvės ir Višakio (greta Pilviškių įteka į Šešupę), tačiau gyvenviečių vardų daryba iš dviejų upių Lietuvai nėra būdinga, be to, neaišku, kaip upės šaknis Višak- galėjo sutrumpėti iki višk-.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1810 m. ir 2011 m. | |||||||
1810 m. | 1827 m. | 1862 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[1] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
592 | 888 | 1 888 | 2 325 | 2 358 | 1 283 | ||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m.[2] | 1986 m.[3] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
1 677 | 1 468 | 1 420 | 1 477 | 1 493 | 2 305 | ||
|
Žymūs žmonės
- Vincas Dvaranauskas (1871–1966), kunigas, profesorius, publicistas
- Kazys Grinius (1899–1965), karinis veikėjas
- Bronius Babkauskas (1921–1975), aktorius
- Zita Zokaitytė (g. 1950), žurnalistė, literatė
- Aldona Žemaitytė - Petrauskienė (g.1945) , žurnalistė, laikraščio “Dienovidis” redaktorė
Susisiekimas
Pilviškių pagrindiniai keliai yra 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas į šiaurę, 136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis iš pietvakarių į pietryčius, o 1 km nuo Pilviškių į pietvakarius prasideda kelias 187 Gižai–Pilviškiai .
Geografija
Miestelis išsidėstęs prie Šešupės, kur į ją įteka Pilvė (pietuose) ir Višakis (šiaurėje). Šiaurėje prie miestelio prieina Dvarnieji, šiaurės vakaruose – Padurpinyčys ir už jo – Stoties kaimas, kuriame yra Pilviškių geležinkelio stotis.
Šaltiniai
- ↑ Pilviškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 854 psl.
- ↑ Pilviškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 627 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Pilviškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 381
- Pilviškiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 422 psl.
Literatūra
- Pilviškiai metų tėkmėje: istorijos fragmentai nuotraukose (sud. Justina Kirvelaitytė). – Marijampolė: TeleSATpressa, 2006. – 71 p.: iliustr. – ISBN 9955-607-44-0
- Pilviškių ir Barzdų parapijos – jų ganytojai (sud. Rimvydas Butautas Kudirka). – Vilnius: Gediminas, 2010. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-806-05-9
Nuorodos
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Barzdai – 7 km Baltrušiai – 3 km |
Bagotoji – 10 km | ||||||||||
|
|||||||||||
Opšrūtai – 7 km VILKAVIŠKIS – 16 km |
Sausbaliai – 3 km GIŽAI – 16 km |
ANTANAVAS – 6 km |
|