Akceleracija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3: Eilutė 3:
Pastebėta XIX a. pabaigoje, paspartėjo XX a. Pirmiausia ji prasidėjo ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose – Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Šiaurės Amerikoje, išplito Vidurio ir Rytų Europoje, vėliausiai pasiekė Aziją, kai kurias Afrikos šalis. Iš pradžių labiau paveikė urbanizuotas vietoves, pastaruoju metu akceleracija mieste ir kaime reiškiasi vienodai. Stipriau reiškesia šiaurinėse populiacijose.<ref name="VLE"/>
Pastebėta XIX a. pabaigoje, paspartėjo XX a. Pirmiausia ji prasidėjo ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose – Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Šiaurės Amerikoje, išplito Vidurio ir Rytų Europoje, vėliausiai pasiekė Aziją, kai kurias Afrikos šalis. Iš pradžių labiau paveikė urbanizuotas vietoves, pastaruoju metu akceleracija mieste ir kaime reiškiasi vienodai. Stipriau reiškesia šiaurinėse populiacijose.<ref name="VLE"/>


XIX–XX a. sandūroje lietuvėms pirmosios mėnesinės prasidėdavo vidutiniškai 15,2 metų (gyvenančioms mieste) ir 15,4 metų (gyvenančioms kaime), o 2001 m. – atitinkamai – 13,3 metų ir 13,8 metų.<ref name="VLE">{{VLE|I||Janina Tutkuvienė|[https://www.vle.lt/Straipsnis/akceleracija-71753 Akceleracija]}}</ref> 2010 m. vidutinis menstruacijų pradžios amžius – 13,1. 2015 m. – 12,8. Apie berniukų brendimą duomenų beveik nėra.<ref name="LRT1">{{Cite web|url= https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/229736/del-ankstejancio-paaugliu-brendimo-kalta-ne-tik-mityba-ir-santykiai-seimoje|title=Dėl ankstėjančio paauglių brendimo kalta ne tik mityba ir santykiai šeimoje|last=Tutkuvienė|first=Janina|date=2018-10-09|website=[[LRT]]}} [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013703509/radijo-popiete-2018-10-03-14-05 LRT laida.]</ref>
XIX–XX a. sandūroje lietuvėms pirmosios [[mėnesinės]] prasidėdavo vidutiniškai 15,2 metų (gyvenančioms mieste) ir 15,4 metų (gyvenančioms kaime), o 2001 m. – atitinkamai – 13,3 metų ir 13,8 metų.<ref name="VLE">{{VLE|I||Janina Tutkuvienė|[https://www.vle.lt/Straipsnis/akceleracija-71753 Akceleracija]}}</ref> 2010 m. vidutinis menstruacijų pradžios amžius – 13,1. 2015 m. – 12,8. Apie berniukų brendimą duomenų beveik nėra.<ref name="LRT1">{{Cite web|url= https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/229736/del-ankstejancio-paaugliu-brendimo-kalta-ne-tik-mityba-ir-santykiai-seimoje|title=Dėl ankstėjančio paauglių brendimo kalta ne tik mityba ir santykiai šeimoje|last=Tutkuvienė|first=Janina|date=2018-10-09|website=[[LRT]]}} [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013703509/radijo-popiete-2018-10-03-14-05 LRT laida.]</ref>


Taip pat padidėjo vyrų ūgis Lietuvoje (1875–2001 m.) – 16 cm (dabar vidutinis ūgis brendimo pabaigoje – apie 181 cm); moterų lietuvių padidėjo 13 cm (dabar vidutinis ūgis – apie 168 cm).<ref name="VLE"/> Naujausi tyrimai atskleidžia, kad sustojo Lietuvos vaikų ūgio akceleracija. Per dešimtmetį iki 1990-ųjų jie paaugo vidutiniškai 2–3 cm. 2010 m. duomenimis, vidutinis vaikų ūgis per dešimtmetį nuo 1990-ųjų padidėjo 1–2 cm.<ref name="LRT2">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/104752/lietuvoje-daugeja-nutukusiu-vaiku-ugio-akceleracija-sustojo|title=Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų, ūgio akceleracija sustojo| |last=Tutkuvienė|first=Janina|date=2015-06-10|website=[[LRT]]}}</ref>
Taip pat padidėjo vyrų ūgis Lietuvoje (1875–2001 m.) – 16 cm (dabar vidutinis ūgis brendimo pabaigoje – apie 181 cm); moterų lietuvių padidėjo 13 cm (dabar vidutinis ūgis – apie 168 cm).<ref name="VLE"/> Naujausi tyrimai atskleidžia, kad sustojo Lietuvos vaikų ūgio akceleracija. Per dešimtmetį iki 1990-ųjų jie paaugo vidutiniškai 2–3 cm. 2010 m. duomenimis, vidutinis vaikų ūgis per dešimtmetį nuo 1990-ųjų padidėjo 1–2 cm.<ref name="LRT2">{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/104752/lietuvoje-daugeja-nutukusiu-vaiku-ugio-akceleracija-sustojo|title=Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų, ūgio akceleracija sustojo| |last=Tutkuvienė|first=Janina|date=2015-06-10|website=[[LRT]]}}</ref>


2010 metais atliktas žvalgomasis tyrimas parodė, kad nutukimo paplitimas kai kuriose amžiaus grupėse per dešimtmetį padidėjo 1–3 proc., antsvorio, t. y. padidėjusio svorio, bet dar ne nutukimo, užfiksuota 5–7 proc. daugiau. 2013–2014 metų tyrimų rezultatai atskleidė, kad nutukimo paplitimas per penkerius metus padidėjo 5–6 proc., o antsvorio – maždaug 10 procentų.<ref name="LRT2"/>
2010 metais atliktas žvalgomasis tyrimas parodė, kad [[nutukimas|nutukimo]] paplitimas kai kuriose amžiaus grupėse per dešimtmetį padidėjo 1–3 proc., [[antsvoris|antsvorio]], t. y. padidėjusio svorio, bet dar ne nutukimo, užfiksuota 5–7 proc. daugiau. 2013–2014 metų tyrimų rezultatai atskleidė, kad nutukimo paplitimas per penkerius metus padidėjo 5–6 proc., o antsvorio – maždaug 10 procentų.<ref name="LRT2"/>


== Išnašos ==
== Išnašos ==

17:31, 11 lapkričio 2019 versija

Akceleracija (lot. acceleratio) – lytinio brendimo greitėjimas ir ankstyvėjimas, galutinių kūno matmenų (ūgio, masės) didėjimas.

Pastebėta XIX a. pabaigoje, paspartėjo XX a. Pirmiausia ji prasidėjo ekonomiškai išsivysčiusiuose regionuose – Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Šiaurės Amerikoje, išplito Vidurio ir Rytų Europoje, vėliausiai pasiekė Aziją, kai kurias Afrikos šalis. Iš pradžių labiau paveikė urbanizuotas vietoves, pastaruoju metu akceleracija mieste ir kaime reiškiasi vienodai. Stipriau reiškesia šiaurinėse populiacijose.[1]

XIX–XX a. sandūroje lietuvėms pirmosios mėnesinės prasidėdavo vidutiniškai 15,2 metų (gyvenančioms mieste) ir 15,4 metų (gyvenančioms kaime), o 2001 m. – atitinkamai – 13,3 metų ir 13,8 metų.[1] 2010 m. vidutinis menstruacijų pradžios amžius – 13,1. 2015 m. – 12,8. Apie berniukų brendimą duomenų beveik nėra.[2]

Taip pat padidėjo vyrų ūgis Lietuvoje (1875–2001 m.) – 16 cm (dabar vidutinis ūgis brendimo pabaigoje – apie 181 cm); moterų lietuvių padidėjo 13 cm (dabar vidutinis ūgis – apie 168 cm).[1] Naujausi tyrimai atskleidžia, kad sustojo Lietuvos vaikų ūgio akceleracija. Per dešimtmetį iki 1990-ųjų jie paaugo vidutiniškai 2–3 cm. 2010 m. duomenimis, vidutinis vaikų ūgis per dešimtmetį nuo 1990-ųjų padidėjo 1–2 cm.[3]

2010 metais atliktas žvalgomasis tyrimas parodė, kad nutukimo paplitimas kai kuriose amžiaus grupėse per dešimtmetį padidėjo 1–3 proc., antsvorio, t. y. padidėjusio svorio, bet dar ne nutukimo, užfiksuota 5–7 proc. daugiau. 2013–2014 metų tyrimų rezultatai atskleidė, kad nutukimo paplitimas per penkerius metus padidėjo 5–6 proc., o antsvorio – maždaug 10 procentų.[3]

Išnašos

  1. 1,0 1,1 1,2 Janina Tutkuvienė. Akceleracija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. Tutkuvienė, Janina (2018-10-09). „Dėl ankstėjančio paauglių brendimo kalta ne tik mityba ir santykiai šeimoje“. LRT. LRT laida.
  3. 3,0 3,1 Tutkuvienė, Janina (2015-06-10). „Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų, ūgio akceleracija sustojo“. LRT. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)