Šurupakas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Vaizdas Sales_contract_Shuruppak_Louvre_AO3760.jpg keičiamas Sales_contract_Shuruppak_Louvre_AO3766.jpg |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
| vikiteka = |
| vikiteka = |
||
}} |
}} |
||
'''Šurupakas''' ({{sux||Šuruppag}}) – senovės [[Šumeras|Šumero]] miestas, buvęs dabartiniame [[Irakas|Irake]], netoli [[Eufratas|Eufrato]] upės, ~55 km į pietus nuo [[Nipūras|Nipūro]]. Šurupake buvo garbinama grūdų, derliaus deivė [[ |
'''Šurupakas''' ({{sux||Šuruppag}}) – senovės [[Šumeras|Šumero]] miestas, buvęs dabartiniame [[Irakas|Irake]], netoli [[Eufratas|Eufrato]] upės, ~55 km į pietus nuo [[Nipūras|Nipūro]]. Šurupake buvo garbinama grūdų, derliaus deivė [[Ninlilė]]. |
||
Šurupakas iškilo [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmetyje pr. m. e.]] ir buvo svarbiausias [[grūdai|grūdų]] saugojimo centras visame regione. Miestas klestėjo III ankstyvajame dinastiniame laikotarpyje, kuomet užėmė ~100 ha plotą. Tuoj po [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2000 m. pr. m. e.]] Šurupakas žlugo, miestą nusiaubė didelis gaisras. |
Šurupakas iškilo [[4 tūkstantmetis pr. m. e.|4 tūkstantmetyje pr. m. e.]] ir buvo svarbiausias [[grūdai|grūdų]] saugojimo centras visame regione. Miestas klestėjo III ankstyvajame dinastiniame laikotarpyje, kuomet užėmė ~100 ha plotą. Tuoj po [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2000 m. pr. m. e.]] Šurupakas žlugo, miestą nusiaubė didelis gaisras. |
23:25, 10 lapkričio 2019 versija
Šurupakas Šuruppag | |
---|---|
Koordinatės | 31°46′38″ š. pl. 45°30′35″ r. ilg. / 31.77722°š. pl. 45.50972°r. ilg. |
Vieta | Irakas, Kadisijos muchafaza |
Regionas | Mesopotamija |
Plotas | 1,2 km² |
Istorija | |
Pastatytas | 4 tūkstantmetis pr. m. e. |
Sugriautas | 2 tūkstantmetis pr. m. e. pr. |
Laikotarpis | antika |
Tauta | šumerai |
Informacija | |
Kasinėjimų datos | nuo 1902 m. |
Šurupakas (šum. = Šuruppag) – senovės Šumero miestas, buvęs dabartiniame Irake, netoli Eufrato upės, ~55 km į pietus nuo Nipūro. Šurupake buvo garbinama grūdų, derliaus deivė Ninlilė.
Šurupakas iškilo 4 tūkstantmetyje pr. m. e. ir buvo svarbiausias grūdų saugojimo centras visame regione. Miestas klestėjo III ankstyvajame dinastiniame laikotarpyje, kuomet užėmė ~100 ha plotą. Tuoj po 2000 m. pr. m. e. Šurupakas žlugo, miestą nusiaubė didelis gaisras.
Su Šurupaku siejamas Šumero karalių sąraše minimas „prieštvaninis“ valdovas Ubara Tutu. Šiam miestui taip pat priskiriami valdovai Ziusudra ir Atra-Hasis, tačiau jų istoriškumas nepatvirtintas.
Faros tele, kuriame stovėjo Šurupakas, rasta šimtai ikiakadinio laikotarpio molinių lentelių. Taip pat aptikta keramikos liekanų.
|