Kuršininkų tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:28, 8 lapkričio 2019 versija

Oficialus statusas
Kuršininkų kalba Kursenieku valoda
Kalbama	-
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	Indoeuropiečių prokalbė >Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė) >>Baltų prokalbė >>>Vakarų baltų kalbos >>>>Latvių kalba >>>>>Kuršininkų tarmė
Oficiali kalba	-
Kalbos kodai
ISO 639-1	-
ISO 639-2	bat
ISO 639-3	xcu
SIL	-

Kuršininkų tarmė (latv. kursenieku valoda; kurš. kursisk valuod, vok. Nehrungskurisch) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta lietuvių kalbos (žemaičių tarmės), vokiečių žemaičių tarmės ir vokiečių kalbos.

Susiformavo XV–XVIII a.,^[1] kai dalis Latvijos Kuršo gyventojų persikėlė į Šventosios, Palangos apylinkes bei Rytprūsių pajūrį, Kuršių neriją ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį ėmė įgauti vokiečių kalba.^[2] Pagal 1927 m. išleistą kuršininkų žodyną 60 proc. žodžių buvo tokie patys kaip ir latvių kalboje, 26 proc. buvo skoliniai iš vokiečių ir 13 proc. - skoliniai iš lietuvių kalbos.

1945 m. šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėta kuršininkų tarme. Antrojo pasaulinio karo pabaigo praktiškai visi kuršininkai atsidūrė Vokietijoje. 2002 m. Vokietijoje dar buvo 7 asmenys mokantys kuršininkų tarmę. Kuršių nerijoje yra likę 9 asmenys, kurie save laiko kuršininkais ir geriau ar blogiau kalba šia tarme.^[3]

Patys kuršininkai savęs niekada nelaikė latviais bei savo kalbos nelaikė latvių kalbos tarme, nes jų atmintyje migracija iš Kuršo neišliko, juolab kad migracijos metu dar nebuvo susiformavusi „Latvijos“ ir „latvių“ sąvoka. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo. Tarmė nebeperduodama kitai kartai dėl to artimiausiu metu išnyks. Tarmę intensyviai tyrinėja Klaipėdos universiteto mokslininkai, universitete sukaupta daug medžiagos ir vykdomos ekspedicijos.

Istorija

Kuršininkų protėviai į Kuršių neriją, kurią jie vadino kuse kape, pradėjo keltis XV a. iš vakarinių Kuršo sričių. Tuo metu ten jau buvo išplitusi latvių kalba, tačiau kuršininkai išlaikė ir kai kuriuos kuršių kalbos archaizmus, o vėliau nuo tolesnės latvių kalbos raidos buvo izoliuoti.

Vėliau jų kalbą stipriai veikė lietuvių ir vokiečių kalbos (iš pradžių kolonistų vokiečių žemaičių tarmė, vėliau literatūrinė vokiečių kalba, kuri mokyta mokyklose). Pietinėje nerijos dalyje kuršininkų tarmė anksti buvo išstumta vokiečių kalbos, o šiaurinėje išliko ilgiau.

Nuorodos

↑ Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. PDF. „ResearchGate“.
↑ Vartiklis Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai
↑ Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninio identiteto klausimai. In: Baltistica XXX (2), 1995. P. 60

Nuorodos

bat SIL ISO 639 kalbos kodo „bat“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „bat“)
xcu Duomenys apie kodu „xcu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

[1] Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. PDF. „ResearchGate“.

[2] Vartiklis Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai

[3] Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninio identiteto klausimai. In: Baltistica XXX (2), 1995. P. 60

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 11: / Eilutė 11: @@
  sil=-}}
-'''Kuršininkų kalba''' ({{lv|kursenieku valoda}}; kurš. ''kursisk valuod'', {{de|Nehrungskurisch}}) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] (žemaičių tarmės), [[vokiečių žemaičių tarmė]]s ir vokiečių kalbos.
+'''Kuršininkų tarmė''' ({{lv|kursenieku valoda}}; kurš. ''kursisk valuod'', {{de|Nehrungskurisch}}) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] (žemaičių tarmės), [[vokiečių žemaičių tarmė]]s ir vokiečių kalbos.
 Susiformavo [[XV a.|XV]]–[[XVIII a.]],<ref>Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. [https://www.researchgate.net/publication/292995915_Kursiu_nerijos_kursininku_tarmes_nykimo_pozymiai_daiktavardziu_linksniavimo_pokyciai_rasytiniuose_paminkluose_Signs_of_Extinction_of_the_Kursenieku_Dialect_on_the_Curonian_Spit_Changes_in_the_Declensi PDF]. „[[ResearchGate]]“.</ref> kai dalis Latvijos [[Kuršas|Kuršo]] gyventojų persikėlė į [[Šventoji|Šventosios]], [[Palanga|Palangos]] apylinkes bei [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] pajūrį, [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį ėmė įgauti vokiečių kalba.<ref>[http://www.spauda.lt/voruta/tekstai/kurshes.htm Vartiklis] Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai</ref> Pagal 1927 m. išleistą kuršininkų žodyną 60 proc. žodžių buvo tokie patys kaip ir latvių kalboje, 26 proc. buvo skoliniai iš vokiečių ir 13 proc. - skoliniai iš lietuvių kalbos.