Stateno sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 40°34′34″ š. pl. 74°8′41″ v. ilg. / 40.57611°š. pl. 74.14472°r. ilg. / 40.57611; 74.14472 (Stateno sala)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SQORP (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13: Eilutė 13:
|įkurtas =
|įkurtas =
|vadovotitulas =Meras |vadovas =
|vadovotitulas =Meras |vadovas =
|gyventojumetai = |gyventoju = 476015
|gyventojumetai = 2018 |gyventoju = 476179
|plotas = 265
|plotas = 265
|altitudė =
|altitudė =
Eilutė 21: Eilutė 21:
|globėjas =
|globėjas =
|kirč =
|kirč =
}}
}}'''Stateno sala''' ''([[Anglų kalba|angl.]] Staten Island)'' – mažiausiai gyventojų turintis [[Niujorkas|Niujorko]] rajonas, įsikūręs Ričmondo apskrityje ir iki [[1975]] metų oficialiai vadintas '''Ričmondo rajonu'''. Rajonas yra įkurtas saloje ir geografiškai yra labiausiai nutolęs miesto rajonas. Kadangi Stateno saloje gyvena 476 015 žmonės, jis yra dažnai vadinamas "užmirštuoju rajonu".

'''Stateno sala''' ({{en|Staten Island}}) – pietvakarinėje dalyje esantis vienas iš penkių [[Niujorkas|Niujorko]] miesto rajonų. Tai mažiausiai gyventojų turintis miesto rajonas, įsikūręs Ričmondo apygardoje ir iki [[1975]] m. oficialiai vadintas '''Ričmondo rajonu'''. Rajono teritorija yra saloje Niujorko įlankoje. Geografiškai labiausiai nutolęs miesto rajonas. Nuo [[Naujasis Džersis|Naujojo Džersio]] valstijos skiria Arthur Killo ir Kill Van Kullo sąsiauris, nuo kitos Niujorko miesto dalies – Niujorko įlanka. Kadangi Stateno saloje gyvena 476 tūkst. gyventojų, jis dažnai vadinamas „užmirštuoju rajonu“.

Salą su [[Bruklinas|Bruklinu]] ([[Long Ailandas|Long Ailando]] sala) jungia Verrazano-Narrowso tiltas, tarp Stateno salos ir [[Manhatanas|Manhatano]] salos kursuoja keltas. Yra Niujorko ir kitų universitetų fakultetai, Ričmondo istorijos miestas (muziejus po atviru dangumi), meno, istorijos ir kiti muziejai, Grinbelto parkas (didžiausias Niujorke), botaninis ir zoologinis sodai.<ref name="Stateno sala">{{VLE|5|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/Stateno-sala-89419 Stateno sala]}}</ref>

== Istorija ==
[[1630]] m. saloje pradėjo kurdintis olandų kolonistai, kurie čia [[1661]] m. įkūrė gyvenvietę. [[1898]] m. Stateno sala prijungta prie Niujorko.

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:Staten Island, New York City|no=T}}
{{Commons|Category:Staten Island, New York City|no=T}}
[[Kategorija:Niujorko miesto rajonai]]
[[Kategorija:Niujorko miesto rajonai]]

14:58, 29 spalio 2019 versija

Stateno sala
angl. Staten Island
Stateno sala pažymėta geltona spalva
Stateno sala
Stateno sala
40°34′34″ š. pl. 74°8′41″ v. ilg. / 40.57611°š. pl. 74.14472°r. ilg. / 40.57611; 74.14472 (Stateno sala)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Niujorkas (valstija) Niujorkas (valstija)
Gyventojų (2018) 476 179
Plotas 265 km²
Tankumas (2018) 1 797 žm./km²

Stateno sala (angl. Staten Island) – pietvakarinėje dalyje esantis vienas iš penkių Niujorko miesto rajonų. Tai mažiausiai gyventojų turintis miesto rajonas, įsikūręs Ričmondo apygardoje ir iki 1975 m. oficialiai vadintas Ričmondo rajonu. Rajono teritorija yra saloje Niujorko įlankoje. Geografiškai labiausiai nutolęs miesto rajonas. Nuo Naujojo Džersio valstijos skiria Arthur Killo ir Kill Van Kullo sąsiauris, nuo kitos Niujorko miesto dalies – Niujorko įlanka. Kadangi Stateno saloje gyvena 476 tūkst. gyventojų, jis dažnai vadinamas „užmirštuoju rajonu“.

Salą su Bruklinu (Long Ailando sala) jungia Verrazano-Narrowso tiltas, tarp Stateno salos ir Manhatano salos kursuoja keltas. Yra Niujorko ir kitų universitetų fakultetai, Ričmondo istorijos miestas (muziejus po atviru dangumi), meno, istorijos ir kiti muziejai, Grinbelto parkas (didžiausias Niujorke), botaninis ir zoologinis sodai.[1]

Istorija

1630 m. saloje pradėjo kurdintis olandų kolonistai, kurie čia 1661 m. įkūrė gyvenvietę. 1898 m. Stateno sala prijungta prie Niujorko.

Išnašos

  1. Stateno sala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004