Adomas ir Ieva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
[[Vaizdas:Albrecht Dürer - Adam and Eve (Prado) 2.jpg|thumb|[[Albrechtas Diureris|Albrechto Diurerio]] [[1507]] metų paveikslas „Adomas ir Ieva“]] |
[[Vaizdas:Albrecht Dürer - Adam and Eve (Prado) 2.jpg|thumb|[[Albrechtas Diureris|Albrechto Diurerio]] [[1507]] metų paveikslas „Adomas ir Ieva“]] |
||
'''Adomas ir Ieva''' – pagal [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] [[Pradžios knyga|Pradžios knygoje]] pateikiamą pasaulio kūrimo aprašymą bei [[Koranas|Koraną]] buvo pirmoji [[žmogus|žmonių]] pora ir visos žmonijos protėviai. [[hebrajų kalba|Hebrajų]] ir [[arabų kalba|arabų kalbomis]] Adomas (''Adam'') reiškia „žmogus“, o Ieva (''Havva'') – „gyvybės davėja“. Pastebėtina, kad [[šumerų mitologija|šumerų mitologijoje]] randama analogijų apie kūrimą iš šonkaulio, jų kalboje ''ti'' reiškė ne tik „teikti gyvybę“, bet ir „šonkaulis“.<ref>[[Gintaras Beresnevičius]]. Religijų istorijos metmenys. // Vilnius, „Aidai“, 1997. 36 p.</ref> |
'''Adomas ir Ieva''' – pagal [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] [[Pradžios knyga|Pradžios knygoje]] pateikiamą pasaulio kūrimo aprašymą bei [[Koranas|Koraną]] buvo pirmoji [[žmogus|žmonių]] pora ir visos žmonijos protėviai. [[hebrajų kalba|Hebrajų]] ir [[arabų kalba|arabų kalbomis]] Adomas (''Adam'') reiškia „žmogus“, o Ieva (''Havva'') – „gyvybės davėja“. Pastebėtina, kad [[šumerų mitologija|šumerų mitologijoje]] randama analogijų apie kūrimą iš šonkaulio, jų kalboje ''ti'' reiškė ne tik „teikti gyvybę“, bet ir „šonkaulis“.<ref>[[Gintaras Beresnevičius]]. Religijų istorijos metmenys. // Vilnius, „Aidai“, 1997. 36 p.</ref> |
||
Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, nes norėjo įrodyti kad žmonija yra gyvybės ženklas |
Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, nes norėjo įrodyti, kad žmonija yra gyvybės ženklas |
||
Adomą (šis žodis reiškia „žmogų“ ir turi tą pačią šaknį, kaip ir „žemė“) Dievas sukuria iš žemės dulkių. Bet Pradžios knyga pateikia du pasakojimus, kaip Dievas kūrė žmogų. Pagal pirmąjį pasakojimą Ieva, Adomo moteris, buvo sukurta drauge su Adomu. Pagal antrąjį – vėliau iš miegančio Adomo [[Šonkaulis|šonkaulio]]. [[Šonkaulis]], kaip sąvoka, gali būti blogas vertimas, nes [[hebrajų kalba]] verčiama dvejopai ir kaip „šonkaulis“, ir kaip „pusė“. Remiantis tuo, atsirado Adomo, kaip dvilytės būtybės (''androgyno'') sąvoka [[kabala|kabaloje]], personifikuojanti visą Žmoniją. Palyginama su [[hinduizmas|hinduizmo]] pirmapradžiu [[Manu]]. |
Adomą (šis žodis reiškia „žmogų“ ir turi tą pačią šaknį, kaip ir „žemė“) Dievas sukuria iš žemės dulkių. Bet Pradžios knyga pateikia du pasakojimus, kaip Dievas kūrė žmogų. Pagal pirmąjį pasakojimą Ieva, Adomo moteris, buvo sukurta drauge su Adomu. Pagal antrąjį – vėliau iš miegančio Adomo [[Šonkaulis|šonkaulio]]. [[Šonkaulis]], kaip sąvoka, gali būti blogas vertimas, nes [[hebrajų kalba]] verčiama dvejopai ir kaip „šonkaulis“, ir kaip „pusė“. Remiantis tuo, atsirado Adomo, kaip dvilytės būtybės (''androgyno'') sąvoka [[kabala|kabaloje]], personifikuojanti visą Žmoniją. Palyginama su [[hinduizmas|hinduizmo]] pirmapradžiu [[Manu]]. |
14:32, 28 spalio 2019 versija
Adomas ir Ieva – pagal Senojo Testamento Pradžios knygoje pateikiamą pasaulio kūrimo aprašymą bei Koraną buvo pirmoji žmonių pora ir visos žmonijos protėviai. Hebrajų ir arabų kalbomis Adomas (Adam) reiškia „žmogus“, o Ieva (Havva) – „gyvybės davėja“. Pastebėtina, kad šumerų mitologijoje randama analogijų apie kūrimą iš šonkaulio, jų kalboje ti reiškė ne tik „teikti gyvybę“, bet ir „šonkaulis“.[1] Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, nes norėjo įrodyti, kad žmonija yra gyvybės ženklas
Adomą (šis žodis reiškia „žmogų“ ir turi tą pačią šaknį, kaip ir „žemė“) Dievas sukuria iš žemės dulkių. Bet Pradžios knyga pateikia du pasakojimus, kaip Dievas kūrė žmogų. Pagal pirmąjį pasakojimą Ieva, Adomo moteris, buvo sukurta drauge su Adomu. Pagal antrąjį – vėliau iš miegančio Adomo šonkaulio. Šonkaulis, kaip sąvoka, gali būti blogas vertimas, nes hebrajų kalba verčiama dvejopai ir kaip „šonkaulis“, ir kaip „pusė“. Remiantis tuo, atsirado Adomo, kaip dvilytės būtybės (androgyno) sąvoka kabaloje, personifikuojanti visą Žmoniją. Palyginama su hinduizmo pirmapradžiu Manu.
Judaizme, islame, bahajų tikėjime ir mandaizme Adomas laikomas pranašu.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ Gintaras Beresnevičius. Religijų istorijos metmenys. // Vilnius, „Aidai“, 1997. 36 p.