Tėvynės sargas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
233 baitai pašalinti ,  prieš 2 metus
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit
'''Tėvynės sargas''' – [[katalikai|katalikiškas]] mėnesinis leidinys, 1896–1904 m. spausdintas [[Tilžė]]je ([[Rytų Prūsija]]). Leidinio tikslas buvo jungti išsilavinusius [[lietuviai|lietuvius]] ir vienyti bendram tikslui. Leidinys buvo 32-60 puslapių apimties, spausdintas 2000 tiražu. Leidinio įkūrėjas ir redaktorius (iki 1902 metų) [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], kurį vėliau pakeitė [[Antanas Milukas]]. Dėl spaudos draudimo ir nuolatinio persekiojimo leistas pogrindyje, oficialus redaktorius – [[Jurgis Lapinas]].
 
== Taktika:"Tėvynės carosargo" įvaizdisprincipai ==
Daug dėmesio skyrę tradicinėms katalikiškoms vertybėms „Tėvynės sargo“ leidėjai suprato, kad tų principų laikytis neužtenka, reikia juos skleisti, dėl jų tartis.
Vykstant [[Rusifikacija|rusifikacijai]] leidinys turėjo užimti vienokią ar kitokią poziciją. Apie „Tėvynės sargo“ ideologiją J. Tumas yra rašęs: „Dievui tarnavome per Tėvynę ir mielai atidavinėjom jai, Tėvynei, visas savo pajėgas ir resursus, net laisvę.“ Leidinio vertybės buvo kalba, doros auklėjimas, tautiškumas, [[katalikybė]]. Tuo metu Lietuvos nepriklausomybę išreiškė kalba, tikėjimas, papročiai, jaunųjų auklėjimas.
 
Nekorektiškai ir garsiai šaukdamasreiškiant šaliesnepasitenkinimą nepriklausomybėscaru galėjaiar būtijo greitaivykdoma nutildytaspolitika, obuvo carogalima niekinimasgreitai galėtųpatekti atvestiį tikvaldžios prie dar didesnių draudimųnemalonę. Gal pasirinkta ne tokia radikali pozicija caro atžvilgiu ir buvo pagrindinis fenomenalaus lietuvių tautos išsilaisvinimo ir rusifikacijos, priespaudos, režimo sunaikinimo veiksnys? Caras nesidomėdavo, kas vyksta didžiulės imperijos pakraščiuose, otačiau būtent jo sprendimu galėjo būti nutraukta spaudos draudimo politika. Pyktis su juo būtųbuvo nelogiška., Beprasmiškabeprasmiška būtųbuvo ir nepriekaištauti. „Tėvynės sargas“ surandasurdo galimybę aršiai kritikuoti biurokratijos aparatą, kuris tiesiogiai skriaudė lietuvių tautos žmones. Taip užsitarnauta palanki visuomenės nuomonė ir kartu neita į neišsprendžiamus konfliktus su caru, kurie galėjo turėti neigiamų padarinių. Iš čia susiformavo požiūris į Rusiją, kaip į nevienalytę ir daugiasluoksnę ašį. Ne visi šioje ašyje buvo nusiteikę prieš lietuvių tautą, nors dažnas istorikas linkęs tai užmiršti. Tokia leidinio pozicija tokiu būdu atliko dar vieną labai svarbų vaidmenį – skatino žmones tikėti, jog kažkur toli [[Peterburgas|Peterburge]] buvo įmanoma apginti jų teises, reikia netylėti ir apie jas šnekėti.
 
„Darganotą dieną į menką mano klebonijėlę nakvotų užsuko patsai Imperatorius su savo šeimyna. Rytą, išleisdamas, apsikabinau jį pusiau, it Jokūbas angelą, ir tokiuo pagavimo balsu ėmiau jį melsti, kad pagaliau leistų mums spausdinti savo raštus; taip stačiai pasakiau: Nepaleisiu, kol nepasirašysi – jog jis meilingai nustebo ir taręs „Vot Čudak“… pasirašė. Tai buvo priešaušris [[balandžio 24]] d.“
1 554

pakeitimai

Naršymo meniu