Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:AramcoCoreArea.jpg|thumb|Aramco būstinė Headquarters in [[Dahranas|Dahrane]], [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]]]] |
||
'''Saudi Aramco''' – valstybinė [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] naftos ir gamtinių dujų kompanija. Didžiausias naftos tiekėjas (tarp įmonių) pasaulyje (10 % pasaulinės rinkos), valdantis didžiausius (tarp įmonių) pasaulyje naftos išteklius. 2019 m. grupėje dirbo apie 65000 darbuotojų, tikima ją esant vertingiausia ir pelningiausia kompanija pasaulyje. |
|||
'''Burlenčių sportas''' (''kartais vadinamas tiesiog buriavimu'') – [[ekstremalus sportas|ekstremalus]] [[vandens sportas]] ir pramoga, kurios pagrindas yra judėjimas vandens paviršiumi panaudojant specialią įrangą, vadinamą [[burlentė|burlente]]. Burlentė yra 2–4 m ilgio plūdrios medžiagos lenta, sujungta su viena bure per lanksčią jungtį. Burlenčių sportas yra [[buriavimas|buriavimo]] ir [[banglenčių sportas|banglenčių sporto]] hibridas. Burlentė – supaprastintas burinio laivo modelis, kuris vairuojamas palenkiant burę pirmyn arba atgal. |
|||
„Saudi Aramco“ pradžia laikoma 1933 m. gegužės 29 d. data, kai [[Saudo Arabija]] pasirašė [[koncesija|koncesijos]] sutartį su JAV „Standard Oil of California“ (vėliau „[[Chevron]]“) kompanija dėl naftos išteklių žvalgybos. Tai vykdė naujai įsteigta bendrovė „California Arabian Standard Oil Company“. [[1936]] m. pusę įmonės akcijų įsigijo JAV „[[Texaco|Texas Company]]“. [[1938]] m. kovą iš gręžinio Nr. 7 [[Daramas|Dahrane]] užfiksuotas 1585 barelių per dieną (bpd) srautas, kas leido pradėti komercinę naftos gavybą. [[1944]] m. įmonė pervadinta į „Arabian American Oil Company“, kurios pavadinimo trumpinys '''ArAmCo''' vėliau tapo įmonės pavadinimo sinonimu. [[1946]] m. įmonė pasiekė 161000 bpd naftos išgavimus. [[1948]] m. kompanijos bendrasavininkais tapo JAV kompanijos „Standard Oil Company“ (vėliau „[[Exxon]]“) ir „Socony-Vacuum Oil Company“ (vėliau „[[Mobil]]“). |
|||
Buriuoti burlentėmis galima tiek lygiame vandenyje, tiek bangų mūšoje. Buriavimas burlentėmis yra labai universalus sportas – vieniems tai smagus poilsis prie vandens, kitiems įtemptas lenktyniavimas, dar kitiems – gyvenimo stilius, kurio esmė – tobulos bangos paieškos. Buriavimui reikia ne tiek fizinės jėgos, kiek vikrumo ir lygsvaros. |
|||
[[1952]] m. „Aramco“ pagrindinė būstinė įsteigta [[Dahranas|Dahrane]], kur netoliese rastas didžiausias pasaulyje įprastinis paviršinės naftos telkinys. [[1973]] m. [[Saudo Arabija]] įsigijo 25 % įmonės akcijų. Tuo metu prasidėjo arabų šalių [[1973 m. naftos krizė|embargas naftos eksportui]] dėl karo su Izraeliu. [[1974]] m. Saudo Arabija padidino valdomų akcijų dalį iki 60 % ir iki [[1980]] m. pilnai perėmė įmonę. 1988 m. karališkuoju dekretu įmonė pervadinta į „Saudo Arabijos naftos kompaniją“ (''Saudo Arabian Oil Company'', trumpinys '''Saudi Aramco'''). [[1977]] m. kompanija pirmą kartą viršijo 10 mln. bpd naftos išgavimus, jos veikloje reikšmingą dalį pradėjo įgauti gamtinių dujų išgavimai. 2010 m. Saudo Arabijoje „Saudi Aramco“ valdė 77 naftos ir dujų telkinius, septynias naftos perdirbimo gamyklas su daugiau nei 1,6 mln. bpd naftos perdirbimo pajėgumais. Kompanija valdo naftos terminalus, vamzdynus ir nuosavą supertanklaivių laivyną. Turi akcijų dalis naftos įmonėse JAV, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Graikijoje. |
|||
Buriuoti burlentėmis galima esant vėjo greičiui nuo 3 iki 20 m/s, tačiau geriausia, kai vėjo greitis yra tarp 5 ir 15 m/s. |
|||
2016 m. „Saudi Aramco“ deklaravo vidutiniškai išgaunanti 10,5 mln. bpd naftos ir patiekianti 340 mln. smpd (standartinių kub. metrų per dieną) gamtinių dujų. Įmonės naftos rezervai vertinami apie 266 mlrd. barelių ir gamtinių dujų − 84 trln. standartinių kub. metrų. „Saudi Aramco“ yra didžiausias Saudo Arabijos karalystės pajamų šaltinis. Saudo Arabijos atstovai 2016 m. preliminariai vertino įmonės vertę 2 trln. JAV dolerių. Įmonės sumokama mokesčių dalis valstybei siekė 85 % pajamų. Ši dalis buvo sumažinta iki 50 % prieš planuojamą viešąjį akcijų pasiūlymą (IPO). Prieš IPO įmonė atskleidė, kad per 2018 m. gavo 111,1 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, kas būtų beveik dvigubai daugiau nei pelningiausios viešai kotiruojamos pasaulio įmonės („[[Apple]]“) pelnas. |
|||
[[1984]] m. - [[2016]] m. burlenčių sportas buvo įtrauktas į olimpinę buriavimo programą. 2012 m. pradžioje buvo nuspręsta jog nuo [[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016 m. vasaros olimpinių žaidynių]] burlentes pakeis [[Jėgos aitvarų sportas|jėgos aitvarų]] varžybos, bet metų pabaigoje sprendimas buvo atšauktas. |
|||
Anksčiau lentos buvo skirstomos pagal ilgį – į ilgąsias ir trumpąsias. Ilgosios lentos yra ilgesnės nei 3 [[metras|metrai]], turi sutraukiamą [[švertas|švertą]] ir yra skirtos buriavimui silpname vėjyje, pradedantiesiems ir lenktynėms. Trumpos lentos skirtos glisavimui stipresnio vėjo sąlygomis, šverto jos neturi. Dabar ilgų lentų neliko, ir lentos labiau klasifikuojamos pagal plotį. |
|||
Glisavimas tai judėjimo vandenyje būdas, kai laivas ne pjauna vandenį jį išstumdamas, o šliuožia jo paviršiumi. Visos šiuolaikinės lentos yra skirtos glisuoti. Glisuojant burlentė juda daug greičiau, nes vandens pasipriešinimas labai mažas, bet jos valdymo technika yra kiek skirtinga nuo lėto plaukiojimo technikos, ir reikalauja daugiau įgudimo. Dauguma buriuotojų burlentėmis net nebando buriuoti, kai nepakanka vėjo glisavimui. Dauguma šiuolaikinių lentų glisuoja, kai vėjo greitis siekia 6 m/s. |
|||
Pirmoji burlentė, sukurta Jimo Drake’o ir Hoyle’o Schweitzerio, pavadinta ''Windsurfer'', buvo pagaminta iš [[polietilenas|polietileno]], užpildyto [[polivinilchloridas|polivinilchlorido]] putomis, o šiuolaikinės burlentės turi [[polistirolis|polistirolio]] putų šerdį, iš išorės sustiprinta kompozitiniu „sumuštiniu“, kuriame gali būti [[stiklo plastikas|stiklo plastiko]], anglies pluošto, [[kevlaras|kevlaro]], polivinilchlorido, [[faniera|fanieros]], ir [[epoksidinė derva|epoksidinės dervos]]. |
|||
Lenktyninės lentos yra labai lengvos ir trapios, pagamintos iš anglies plastiko „sumuštinio“. Faneros sluoksniai naudojami siekiant padidinti tokių lentų atsparumą smūgiams. Pradinukams skirtos lentos gaminamos iš sunkesnio ir atsparesnio stiklo plastiko, ir kartais turi labai patvarią plastikinę dangą. |
|||
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}. |
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}. |
||
[[ |
[[Aramco|Daugiau…]] |
||
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> |
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> |
||
08:27, 14 spalio 2019 versija
Saudi Aramco – valstybinė Saudo Arabijos naftos ir gamtinių dujų kompanija. Didžiausias naftos tiekėjas (tarp įmonių) pasaulyje (10 % pasaulinės rinkos), valdantis didžiausius (tarp įmonių) pasaulyje naftos išteklius. 2019 m. grupėje dirbo apie 65000 darbuotojų, tikima ją esant vertingiausia ir pelningiausia kompanija pasaulyje.
„Saudi Aramco“ pradžia laikoma 1933 m. gegužės 29 d. data, kai Saudo Arabija pasirašė koncesijos sutartį su JAV „Standard Oil of California“ (vėliau „Chevron“) kompanija dėl naftos išteklių žvalgybos. Tai vykdė naujai įsteigta bendrovė „California Arabian Standard Oil Company“. 1936 m. pusę įmonės akcijų įsigijo JAV „Texas Company“. 1938 m. kovą iš gręžinio Nr. 7 Dahrane užfiksuotas 1585 barelių per dieną (bpd) srautas, kas leido pradėti komercinę naftos gavybą. 1944 m. įmonė pervadinta į „Arabian American Oil Company“, kurios pavadinimo trumpinys ArAmCo vėliau tapo įmonės pavadinimo sinonimu. 1946 m. įmonė pasiekė 161000 bpd naftos išgavimus. 1948 m. kompanijos bendrasavininkais tapo JAV kompanijos „Standard Oil Company“ (vėliau „Exxon“) ir „Socony-Vacuum Oil Company“ (vėliau „Mobil“).
1952 m. „Aramco“ pagrindinė būstinė įsteigta Dahrane, kur netoliese rastas didžiausias pasaulyje įprastinis paviršinės naftos telkinys. 1973 m. Saudo Arabija įsigijo 25 % įmonės akcijų. Tuo metu prasidėjo arabų šalių embargas naftos eksportui dėl karo su Izraeliu. 1974 m. Saudo Arabija padidino valdomų akcijų dalį iki 60 % ir iki 1980 m. pilnai perėmė įmonę. 1988 m. karališkuoju dekretu įmonė pervadinta į „Saudo Arabijos naftos kompaniją“ (Saudo Arabian Oil Company, trumpinys Saudi Aramco). 1977 m. kompanija pirmą kartą viršijo 10 mln. bpd naftos išgavimus, jos veikloje reikšmingą dalį pradėjo įgauti gamtinių dujų išgavimai. 2010 m. Saudo Arabijoje „Saudi Aramco“ valdė 77 naftos ir dujų telkinius, septynias naftos perdirbimo gamyklas su daugiau nei 1,6 mln. bpd naftos perdirbimo pajėgumais. Kompanija valdo naftos terminalus, vamzdynus ir nuosavą supertanklaivių laivyną. Turi akcijų dalis naftos įmonėse JAV, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Graikijoje.
2016 m. „Saudi Aramco“ deklaravo vidutiniškai išgaunanti 10,5 mln. bpd naftos ir patiekianti 340 mln. smpd (standartinių kub. metrų per dieną) gamtinių dujų. Įmonės naftos rezervai vertinami apie 266 mlrd. barelių ir gamtinių dujų − 84 trln. standartinių kub. metrų. „Saudi Aramco“ yra didžiausias Saudo Arabijos karalystės pajamų šaltinis. Saudo Arabijos atstovai 2016 m. preliminariai vertino įmonės vertę 2 trln. JAV dolerių. Įmonės sumokama mokesčių dalis valstybei siekė 85 % pajamų. Ši dalis buvo sumažinta iki 50 % prieš planuojamą viešąjį akcijų pasiūlymą (IPO). Prieš IPO įmonė atskleidė, kad per 2018 m. gavo 111,1 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, kas būtų beveik dvigubai daugiau nei pelningiausios viešai kotiruojamos pasaulio įmonės („Apple“) pelnas.
Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas.