Gintas Žilys

Šis straipsnis apie Gintą Juozą Žilį. Apie Juozą Žilį skaitykite straipsnyje Juozas Žilys.

Gintas Juozas Žilys (1941 m. rugsėjo 2 d. Šiauliuose - 2012 m. balandžio 22 d. Kaune) – lietuvių teatro režisierius. Žmona – aktorė Laima Štrimaitytė.

Mokslai

Mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje. 1963 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktoriaus meistriškumo specialybę. 1971 m. baigė Aukštuosius režisūros kursus Maskvoje, kur režisūrą dėstė garsus rusų teatro menininkas A. Efrosas. 1995 m. sutiektas humanitarinių mokslų docento vardas.

Kūryba

Antkapinis paminklas

Pirmuosius penkiolika spektaklių pastatė Vilniaus jaunimo teatre. Tarp jų ryškiausi: T. Williamso „Stiklinis žvėrynas (1969), A. Čechovo „Trys seserys” (1971), R. Rastausko „Lenktynių aitvaras” (1972), G. Kanovičiaus „Ugnis užantyje (1972), Š. Š. Toto „Vaikiškas veidrodis“ (1973), A. Vampilovo „Provincijos anekdotai“ (1975).

Kauno akademiniame dramos teatre jo pastatytas R. ir R. Šermanų miuziklas „Merė Popins“ (1977) buvo apdovanotas tuometinėmis sąjungos ir respublikos kultūros ministerijų premijomis.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įkūnijo beveik visų žanrų muzikinius spektaklius, kurių žymesni: G. Goberniko muzikinė komedija „Meile nežaidžiama“ (1978), W. A. Mozarto opera „Don Žuanas“ (1980, su dirigentu, prof. S. Sondeckiu ir dailininku R. Gibavičium), R. Kangro roko opera „Šiaurės mergelė“ (1983), G. Kuprevičiaus miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“ (1986) ir kitus.

1987 m. įkūrė Klaipėdos muzikinį teatrą. Vadovaudamas jam statė spektaklius, žymiausi A. Žigaitytės opera „Mažvydas“(dirigentas G. Rinkevičius), G. Donizetti opera „Varpelis“, G. Rossini opera „Italė Alžyre“, G. C. Menotti vienaveiksmės operos „Telefonas“ ir „Mediumas“.

Nuo 1991 m. iki 2005 m. buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovu. Pertvarkė repertuarą, rinkdamasis aukšto meninio lygio kūrinius. Išplėtojo tarptautinius kūrybinius ryšius su Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Lenkijos, Estijos menininkais-statytojais. Turiningo bendravimo išdava – teatro repertuarą praturtinę spektakliai, kuriuos režisavo, dirigavo, kūrė choreografiją, scenografiją ir kostiumus užsienio menininkai. 1996 m. ir 1997 m. režisierius bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių Opera, pastatė operas „Jūratė ir Kastytis“, „Marta“.

Nuo 2005 m. gegužės mėnesio – Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas.

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Svarbiausi pastatymai

Operos

• Ch. Gounod „Margarita“ (1994, geriausias metų spektaklis Kaune – „Fortūnos“ prizas),
• K. V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“ (1996),
• F. Flotowo „Marta“ (1997),
• U. Giordano „Andrė Šenjė“ (1999),
• G. Verdi „Traviata“ (1999),
• G. Kuprevičiaus „Karalienė Bona“ (2002, Kauno teatralų apdovanojimo „Fortūna“ diplomas), Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“ (2003),
• B. Dvariono opera "Dalia", skirta kompozitoriaus 100-osioms metinėms paminėti (2004),
• G. Bizet "Karmen" (2005),
• G. Rossini "Sevilijos kirpėjas" (2007)

Operetės

• I. Kalmano „Silva“ (1992),
• J. Strausso „Šikšnosparnis“ (1993), „Naktis Venecijoje“ (2001) ir "Vienos kraujas" (2001),
• P. Abrahamo „Viktorija“ (1996),
• J. Offenbacho „Orfėjas pragare“ (1997),
• F. Leharo „Grafas Liuksemburgas“ (2002), "Linksmoji našlė" (2008)
• I. Kalmano „Bajaderė“ (2004),
• F. Loewe miuziklas ”Mano puikioji ledi” (1998),
• opera vaikams „Nykštukas Nosis“ (2005),

Apdovanojimai

• 2002 m. – už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir teatro menui režisierius apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
• 2002 m. – "Fortūnos" diplomas už G. Kuprevičiaus operos "Karalienė Bona" režisūrą.
• 2004 m. – Estijos respublikos Baltosios žvaigždės ordinas už sėkmingą Kauno valstybinio muzikinio teatro dalyvavimą Kurressare „Opera days“ festivalyje, kuriame buvo parodytos dvi jo režisuotos operos G. Verdi „Traviata“ ir Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“.