Hekatoncheirai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
8 pridėti baitai ,  prieš 15 metų
S
robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
S (robotas Pridedama: br:Hekatonc'hired)
S (robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas))
{{Graikų mitologija|Graikų fantastinės būtybės}}
'''Hekatonkheirai''' (graikiškai ''hekatos'' - šimtas, ''cheiros'' - ranka) graikų mitologijoje - šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, kurie, kaip ir [[kiklopai]], buvo Urano ir Gajos vaikai. Jie - siaubingi žemės sutvėrimai, padedantys naujajai dievų generacijai, kuriančiai pasaulio struktūrą tvarkos principais.
 
Kai [[Uranas (mitologija)|Uranas]] įsiviešpatavo pasaulyje ir vedė Žemę ([[Gaja|Gają]]) jie pagimdė tris didžiulius tarytum kalnai hekatonkheirus: '''Kotą''', '''Briarėją''' ("stiprųjį") ir '''Gigį'''. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Uranas pradėjęs neapkęsti jų ir įmetė į bedugnį Tartarą, bet jie buvo išgelbėti Krono. Kronui jie padėjo nuversti nuo sosto Uraną (kastruoti jį). Vėliau [[Kronas]] nusviedė juos atgal į Tartarą. Ten jie ir pasiliko saugomi [[Kampė]]s, iki tol, kol juos išlaisvino [[Dzeusas]]. Krono vaikų (Dzeuso ir kt.) karo metu su [[Titanai (mitologija)|titanais]], jie vienu metimu mesdavo po šimtą akmenų į titanus. Po karo hekatonkheirai tapo [[Tartaras|Tartaro]] vartų sargybiniais.
106 625

pakeitimai

Naršymo meniu