Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:22, 7 spalio 2019 versija

Zenta Irena Tenisonaitė–Hellemans, ol. Zenta Irena Tenison–Hellemans (1925 m. sausio 10 d. Stalge (dab.Plungės raj.) – 2001 m. kovo 11 d. Edegeme)^[1] – Belgijoje gyvenusi lietuvių poetė, vertėja ir dailininkė.

Biografija

Gimė ir augo žinomo Lietuvos miškininko Aleksandro Tenisono šeimoje, tėvas paruošė ją mokslui Telšių gimnazijoje. Sėkmingai išlaikiusi brandos egzaminus, ji studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete. 1941 m. liepos mėn. 19 d., Telšiuose, jos motina Aldona Tenisonienė Lietuvos Respublikos vardu nuteista mirtimi. ^[2]^[3]^[4] Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, 1944 m. su tėvu pasitraukė į Vokietiją ir glaudėsi pabėgelių stovyklose. Ištekėjusi už flamando Georg'o Hellemans'o, 1945 m. gruodžio mėn. persikėlė gyventi į Belgiją.

Kūryba

Dar būdama gimnaziste susidomėjo poezija, jos eilėraščiuose vyravo meilės tema. Jau iš Antverpeno siuntė savo kūrybą į lietuvių išeivių leidinius: „Pradalges“, „Laiškus lietuviams“ ir kt. Skelbė ne tik eilėraščius, bet ir vertimus, literatūrinius straipsnius. Išleido kelias knygas pasirašydama Zenta Tenisonaitė arba Zenta Tenison.

Kartu gyveno tėvas, kuris taip pat bendradarbiavo lietuviškoje emigrantų spaudoje. Jis vertė grožinę literatūrą į lietuvių ir flamandų kalbas, išleido prisiminimų knygą „Žemaitijos girių takais“. Savo ir tėvo kūrybinį palikimą Zenta Tenisonaitė perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejui Kaune.

1981 m. Z.Tenisonaitė–Hellemans pradėjo mokytis piešti ir tapyti, sukurtus paveikslus demonstravo ir Lietuvoje.

Bibliografija

Brief van Zenta Tenison aan Gerrit Kamphuis 23 KAMP Correspondentie, 1970
Pavasaris ir aš: eilėraščiai. – London: Nida, 1973
Šviesos iliuzijos. – London: Nida, 1975 (Viršelį piešė pati autorė)
Tretieji vainikai: lietuvių poezija išeivijoje 1944–1974. (Išspausdinti ir keli Zentos Tenisonaitės eilėraščiai) – Chicago (Ill.): Dialogas, 1975
Vieniši vėjo vaikai. – London: Nida, 1979

Vertimai

Een steen heeft geen hart. – Brugge: Orion-Desclée de Brouwer, 1971 (Lietuvių poetų antologija)
XX-jo amžiaus Nederlandų poezijos rinktinė. – London: Nida, 1973
Felix Timmermans. Adagio (Eilėraščiai). (Mecenatas – Ministerie van Nederlandse Cultuur, parėmė Lietuvos miškininkų draugija išeivijoje.) – Brussel: 1980

Išnašos

Šaltiniai

Zenta Tenisonaite, Hellemans

Nuorodos: Zentos Tenisonaitės eilėraščiai,

[1] In memoriam

[2] ttps://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/12/LCVA-fR-1441-a2-b1-l9-MinaAbelovieneMirtiesBausme.jpg

[3] ttps://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/11/19580726-komunizmoausra-l2-3-karolaukoteismas.jpg

[4] Stasė Niūniavaitė. Jaunystė su žemaičių rašytojų sambūrio ąžuolais

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 == Biografija ==
-Gimė ir augo žinomo Lietuvos miškininko [[Aleksandras Tenisonas|Aleksandro Tenisono]] šeimoje, tėvas paruošė ją mokslui [[Telšių gimnazija|Telšių gimnazijoje]]. Sėkmingai išlaikiusi brandos egzaminus, ji studijavo mediciną [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1941]] m. liepos mėn. 19 d., Telšiuose, jos motina [[Aldona Tenisonienė]] Lietuvos Respublikos vardu nuteista mirtimi. <ref>https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/12/LCVA-fR-1441-a2-b1-l9-MinaAbelovieneMirtiesBausme.jpg</ref><ref>https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/11/19580726-komunizmoausra-l2-3-karolaukoteismas.jpg</ref><ref>[http://www.straipsniai.lt/Izymus_zmones/puslapis/5424 Stasė Niūniavaitė. ''Jaunystė su žemaičių rašytojų sambūrio ąžuolais'']</ref> Artėjant [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] frontui, [[1944]] m. su tėvu ( pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]] ir glaudėsi pabėgelių stovyklose. Ištekėjusi už flamando Georg'o Hellemans'o, 1945 m. gruodžio mėn. persikėlė gyventi į Belgiją.
+Gimė ir augo žinomo Lietuvos miškininko [[Aleksandras Tenisonas|Aleksandro Tenisono]] šeimoje, tėvas paruošė ją mokslui [[Telšių gimnazija|Telšių gimnazijoje]]. Sėkmingai išlaikiusi brandos egzaminus, ji studijavo mediciną [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1941]] m. liepos mėn. 19 d., Telšiuose, jos motina [[Aldona Tenisonienė]] Lietuvos Respublikos vardu nuteista mirtimi. <ref>https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/12/LCVA-fR-1441-a2-b1-l9-MinaAbelovieneMirtiesBausme.jpg</ref><ref>https://silviafoticom.files.wordpress.com/2018/11/19580726-komunizmoausra-l2-3-karolaukoteismas.jpg</ref><ref>[http://www.straipsniai.lt/Izymus_zmones/puslapis/5424 Stasė Niūniavaitė. ''Jaunystė su žemaičių rašytojų sambūrio ąžuolais'']</ref> Artėjant [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] frontui, [[1944]] m. su tėvu pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]] ir glaudėsi pabėgelių stovyklose. Ištekėjusi už flamando Georg'o Hellemans'o, 1945 m. gruodžio mėn. persikėlė gyventi į Belgiją.
 == Kūryba ==