Estija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Dydis nepakito ,  prieš 1 metus
{{main|Estijos istorija}}
 
Estija jau [[XIII amžius|XIIIXII a.]] pradžioje vadinta [[Estai|estų]] genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Per pirmuosius kryžiaus žygius į [[baltai|baltų]] ir [[Finougrai|finų]] žemes ([[XIII amžius|XIII a.]] pradžia) Estija buvo padalyta. Pietų Estija pateko į [[Livonija|Livonijos]] konfederacijos sudėtį, o šiaurės Estija nuo [[1219]] m. iki [[1346]] m. priklausė [[Danija]]i, kuri po estų Jurginių sukilimo ([[1343]]–[[1345]]) pardavė šiaurės Estiją [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]]. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]]. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas [[1583]] m., kai šiaurinė Estija atiteko [[Švedija]]i ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija [[1561]] m. atiteko [[LDK]] (nuo [[1569]] m. – [[Abiejų Tautų Respublika]]i). Po Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karo (1600–1629) pietų Estija atiteko Švedijai, tačiau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su šiaurinėmis [[Latviai|latvių]] žemėmis ([[Vidžemė|Vidžeme]] ir [[Ryga|Rygos miestu]]) įėjo į [[Livonija|Livonijos]] provincijos sudėtį.
 
Nuo [[1645]] m., kai Švedija bei Norvegija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] pabaigos ([[1721]]) visa estų apgyventa teritorija priklausė [[Švedija]]i (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu).
{{main|Estijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Estonian parliament building.jpg|thumb|250px|Riigikogu rūmai]]
Valdymo forma – [[parlamentinė demokratija]]. <ref name="CIA"/> Šalies valdovasmonarchas yra [[Estijos prezidentas|prezidentas]]. Jį renka parlamentas 2/3 balsų dauguma, penkeriems metams. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija – ministro pirmininko skyrimas, kurį tvirtina parlamentas. Dabartinė prezidentė yra [[Kersti Kaljulaid]], išrinkta [[2016]] m. [[rugsėjo 30]] d. Kiti rinkimai vyks [[2021]] m. Įstatymų [[Vykdomoji valdžia|vykdomąją valdžią]] sudaro ministras pirmininkas ir 14 ministrų. <ref name="CIA"/>
 
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų [[parlamentas]], vadinamas [[Riigikogu]]. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose [[Rinkimai Estijoje|rinkimuose]] ketverių metų kadencijai. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko [[2007]] m. [[kovo 4]] d. Į parlamentą patenka partijos surinkusios ne mažiau 5% rinkėjų balsų. <ref name="CIA"/> Aukščiausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teisėjų su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku. Pirmininko kandidatūrą teikia prezidentas. <ref name="CIA"/> Europos parlamente Estiją atstovauja 6 nariai: 2 Centro, po vieną socialdemokratų, Reformų ir Tėvynės Sąjungos partijų atstovą. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą juose dalyvavo 43,9% rinkėjų. <ref>[[:en:European_Parliament_election,_2009_(Estonia)|European Parliament election, 2009 (Estonia)]]</ref><!--2003 m. rinkimuose laimėtos vietos: Estijos reformų partija 31, Centro partija 28, Union of Pro Patria and Res Publica 19, Socialdemokratų partija 10, Estijos žalieji 6, Estijos liaudies sąjunga 6, nepriklausomi 1.-->
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu