Panonijos diecezija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
| vikiteka = |
| vikiteka = |
||
}} |
}} |
||
'''Panonijos diecezija''' ({{la|Dioecesis Pannoniarum}}) – [[ |
'''Panonijos diecezija''' ({{la|Dioecesis Pannoniarum}}) – vėlyvosios Antikos [[romos imperija|Romos imperijos]] administracinis vienetas ([[diecezija]]) dabartinės [[Kroatija|Kroatijos]], [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]], [[Slovėnija|Slovėnijos]], [[Vengrija|Vengrijos]] ir rytų [[Austrija|Austrijos]] teritorijose. Apėmė du istorinius Europos regionus: [[Ilyrija|Ilyriją]] ir [[Panonija|Panoniją]]. Nuo 379 m. dar buvo žinoma kaip '''Ilyriko (Ilyrijos) diecezija''' (''Dioecesis Illyrici occidentale''). |
||
Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos–IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – [[pretorinė prefektūra|pretorines prefektūras]], ji priskirta [[Ilyrijos pretorinė prefektūra|Ilyrijos prefektūrai]]. 361–375 m. šią panaikinus, ji atiduota [[Italijos pretorinė prefektūra|Italijos prefektūrai]], vėliau 375–379 trumpam vėl priklausė Ilyrijai, kol galutinai atiduota Italijai. Priskyrimą Italijos prefektūrai nulėmė kultūrinė regiono padėtis – jis buvo labiau lotynizuotas, nei helenizuotas. |
Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos–IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – [[pretorinė prefektūra|pretorines prefektūras]], ji priskirta [[Ilyrijos pretorinė prefektūra|Ilyrijos prefektūrai]]. 361–375 m. šią panaikinus, ji atiduota [[Italijos pretorinė prefektūra|Italijos prefektūrai]], vėliau 375–379 trumpam vėl priklausė Ilyrijai, kol galutinai atiduota Italijai. Priskyrimą Italijos prefektūrai nulėmė kultūrinė regiono padėtis – jis buvo labiau lotynizuotas, nei helenizuotas. |
||
Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
Diecezijai priklausė 7 provincijos: [[Dalmatija (Romos provincija)|Dalmatija]], [[Viduržemio Norikas]], [[Paupio Norikas]], [[Panonija I]], [[Panonija II]], [[Savija]] ir [[Paupio Valerija]]. |
Diecezijai priklausė 7 provincijos: [[Dalmatija (Romos provincija)|Dalmatija]], [[Viduržemio Norikas]], [[Paupio Norikas]], [[Panonija I]], [[Panonija II]], [[Savija]] ir [[Paupio Valerija]]. |
||
Diecezija nuolat patyrė klajoklių antpuolius. V a. viduryje jos |
Diecezija nuolat patyrė klajoklių antpuolius. V a. viduryje jos pietines dalis nukariavo [[hunai]], tačiau Dalmatija išliko Romos valdžioje. Šią galutinai nukariavo [[Ostgotų karalystė]]. |
||
{{Romos provincijos po IV a.}} |
{{Romos provincijos po IV a.}} |
20:20, 16 rugsėjo 2019 versija
Panonijos diecezija lot. Dioecesis Pannoniarum | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Valstybė | Vakarų Romos imperija | |||
Pretorinė prefektūra | Italijos pretorinė prefektūra | |||
Administracinis centras | Sirmiumas | |||
Provincijos | 7 |
Panonijos diecezija (lot. Dioecesis Pannoniarum) – vėlyvosios Antikos Romos imperijos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Slovėnijos, Vengrijos ir rytų Austrijos teritorijose. Apėmė du istorinius Europos regionus: Ilyriją ir Panoniją. Nuo 379 m. dar buvo žinoma kaip Ilyriko (Ilyrijos) diecezija (Dioecesis Illyrici occidentale).
Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos–IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Ilyrijos prefektūrai. 361–375 m. šią panaikinus, ji atiduota Italijos prefektūrai, vėliau 375–379 trumpam vėl priklausė Ilyrijai, kol galutinai atiduota Italijai. Priskyrimą Italijos prefektūrai nulėmė kultūrinė regiono padėtis – jis buvo labiau lotynizuotas, nei helenizuotas.
Diecezijai priklausė 7 provincijos: Dalmatija, Viduržemio Norikas, Paupio Norikas, Panonija I, Panonija II, Savija ir Paupio Valerija.
Diecezija nuolat patyrė klajoklių antpuolius. V a. viduryje jos pietines dalis nukariavo hunai, tačiau Dalmatija išliko Romos valdžioje. Šią galutinai nukariavo Ostgotų karalystė.