Prokalbė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 5: Eilutė 5:
* [[Baltų prokalbė]]
* [[Baltų prokalbė]]
* [[Slavų prokalbė]]
* [[Slavų prokalbė]]
* [[Germanų prokalbė]]
* [[Uralo prokalbė]]
* [[Uralo prokalbė]]
* [[Nostratinė kalba]]
* [[Nostratinė kalba]]

20:18, 13 rugsėjo 2019 versija

Prokalbėistorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima. Šią ir protėvynės sąvokas XIX a. pasiūlė indoeuropeistikos pradininkai, ir taip buvo atvesta prie indoeuropiečių ir jų kalbų grupių skilimo modelio sudarymo, atskirų kalbų grupių ir indoeuropiečių prokalbės hipotetinių rekonstrukcijų bei daugybės diskusijų apie indoeuropiečių protėvynės, kurioje kažkada naudota prokalbė, vietą.[1][2][3]

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. Мейе, А. (2007). Пер. с франц. Д. Н. Кудрявского, перераб. и доп. по 7-му фр. изд. А. М. Сухотиным; под ред. и с примеч. Р. О. Шор; вступ. ст. М. В. Сергиевского (red.). Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков. Лингвистическое наследие XX века. М.: URSS/Издательство ЛКИ. pp. 447–448. ISBN 978-5-382-00010-7.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: editors list (link)
  2. Meier-Brügger, M. (2003). Indo-European Linguistics (PDF). Berlin — New York: Walter de Gruyter. p. 12. ISBN 3-11-017433-2.
  3. Семереньи, О. (2002). Введение в сравнительное языкознание. М.: УРСС. pp. 12–21. ISBN 5-354-00056-4.