Pilypas Žukauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

22:58, 10 rugsėjo 2019 versija

Pilypas Žukauskas

Gimė	1920 m. gegužės 26 d. Piatigorskas, Rusija
Mirė	2014 m. birželio 7 d. (94 metai)
Tautybė	Lietuvis, JAV
Sutuoktinis (-ė)	Elvyra Narutiene-Lukosevičius
Vaikai	dr. Vytautas Narutis Daine Narutyte-Quinn Rasa Narutyte-Kasniuniene

Veikla	inžinierius, rezistentas, ateitininkas

Alma mater	1949 m. Karlsrujės universitetas

Žymūs apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinas

Pilypas Narutis-Žukauskas (g. 1920 m. gegužės 26 d. Piatigorske, Rusija - m. 2014 m. birželio 7 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos inžinierius, ateitininkas, vienas iš pagrindinių 1941 m. birželio sukilimo organizatorių, antinacinės rezistencijos dalyvis, Stutthofo koncentracijos stovyklos kalinys.

Biografija

1920 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje 1933 m. tapo ateitininku, o vėliau ir ateitininkų kuopos pirmininku. 1938 m. VDU Technikos fakultete pradėjo studijuoti elektrotechniką, 1938 m. įstojo į studentų technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“. Vėliau buvo išrinktas „Grandies“ valdybos nariu, 1940–1941 m. studentų ateitininkų sąjungos pirmininku, studentų koalicijos vadovu.

1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rudens semestro pradžioje visos studentų korporacijos uždarytos, jų veikla nutraukta. Tačiau studentų koalicijos veikla nelegaliai buvo tęsiama, jos vadovu liko Pilypas Žukauskas (slapyvardžiu Narutis).

Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) narys, spausdino atsišaukimus. NKVD jį areštuojant – pabėgo. 1941 m. organizavo sukilimo štabą, kuris 1941 m. birželio 22 d. pradėjo sukilimą Kaune ir birželio 23 d. rytą paskelbė deklaraciją apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 1941 m. rugsėjo 21 d. LAF uždarius, vokiečių gestapo areštuotas, tardytas, bet paleistas. Įsitraukė į Lietuvių fronto veiklą. Antinacinei rezistencijai suorganizavo bolševikų vykdyto genocido medžiagos rinkimą, slaptąsias spaustuves laikraščiui „Į laisvę“ ir kitiems leidiniams spausdinti.

1942 m. gegužės 23 d. gestapo vėl areštuotas, paleistas su sąlyga kas savaitę gestape registruotis. Naciams nepavykus Lietuvoje suorganizuoti SS bataliono, 1943 m. kovo 16 d. areštuotas ir su kitais įkaitais išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Frontui priartėjus, su kitais kaliniais 1945 m. sausio mėn. pabaigoje evakuotas, pateko į raudonarmiečių apsupimą. 1946 m. prasiveržė pro geležinę uždangą į Vakarus.

Vokietijoje studijavo, 1947 m. įsijungė į lietuvių studentų ir ateitininkų veiklą, atkūrė ateitininkų korporaciją „Grandis“. 1949 m. Karlsrujės universitete apgynė diplominį darbą. 1954–1955 m. Štutgarto universitete tęsė doktorantūros studijas.

1956 m. išvyko į JAV. Daug metų JAV automobilių koncerne „General Motors“ projektavo elektros bandymo stotis, radijo bangų kontrolės įrenginius kranams ir lokomotyvams. 1986 m. pastatė pirmąją Amerikoje kompiuteriais valdomą traukos motorų-generatorių bandymo stotį (EMG, La Grange, IL).

Aktyvus JAV lietuvių visuomeninėje, ypač ateitininkų, veikloje. LFBS (Lietuvių fronto bičiulių sambūrio) tarybos narys, VLIK’o valdybos vicepirmininkas. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, talkino „Lietuvių enciklopedijai“, suredagavo knygą „Juozas Urbšys. Atsiminimai“.

Literatūra

Narutis, Pilypas. Tautos Sukilimas: 1941 : Lietuvos Nepriklausomybei Atstatyti. Oak Lawn, Ill: P. Narutis, 1994. Print.
Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai, red. L. Kerulis. P. Narutis, J. Prunskis, 1991.
Mindaugas Bloznelis. Lietuvių frontas. Kaunas, 2008.

@@ Eilutė 40: / Eilutė 40: @@
 Lietuvių aktyvistų fronto ([[LAF]]) narys, spausdino atsišaukimus. [[NKVD]] jį areštuojant – pabėgo. [[1941]] m. organizavo sukilimo štabą, kuris 1941 m. [[birželio 22]] d. pradėjo sukilimą [[Kaunas|Kaune]] ir [[birželio 23]] d. rytą paskelbė deklaraciją apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 1941 m. [[rugsėjo 21]] d. [[LAF]] uždarius, vokiečių [[gestapo]] areštuotas, tardytas, bet paleistas. Įsitraukė į [[LF|Lietuvių fronto]] veiklą. Antinacinei rezistencijai suorganizavo bolševikų vykdyto genocido medžiagos rinkimą, slaptąsias spaustuves laikraščiui „[[Į laisvę]]“ ir kitiems leidiniams spausdinti.
-[[1942]] m. [[gegužės 23]] d. gestapo vėl areštuotas, paleistas su sąlyga kas savaitę gestape registruotis. Naciams nepavykus Lietuvoje suorganizuoti [[SS]] bataliono, [[1943]] m. [[kovo 16]] d. areštuotas ir su kitais įkaitais išvežtas į [[Štuthofas|Štuthofo]] [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]]. Frontui priartėjus, su kitais kaliniais [[1945]] m. sausio mėn. pabaigoje evakuotas, pateko į [[Raudonoji armija|raudonarmiečių]] apsupimą. [[1946]] m. prasiveržė pro geležinę uždangą į Vakarus.
+[[1942]] m. [[gegužės 23]] d. gestapo vėl areštuotas, paleistas su sąlyga kas savaitę gestape registruotis. Naciams nepavykus Lietuvoje suorganizuoti [[SS]] bataliono, [[1943]] m. [[kovo 16]] d. areštuotas ir su kitais įkaitais išvežtas į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Frontui priartėjus, su kitais kaliniais [[1945]] m. sausio mėn. pabaigoje evakuotas, pateko į [[Raudonoji armija|raudonarmiečių]] apsupimą. [[1946]] m. prasiveržė pro geležinę uždangą į Vakarus.
 [[Vokietija|Vokietijoje]] studijavo, [[1947]] m. įsijungė į lietuvių studentų ir ateitininkų veiklą, atkūrė ateitininkų korporaciją „Grandis“. [[1949]] m. [[Karlsrujės universitetas|Karlsrujės universitete]] apgynė diplominį darbą. [[1954]]–[[1955]] m. [[Štutgartas|Štutgarto]] universitete tęsė [[doktorantūra|doktorantūros]] studijas.