Stasys Jasiunskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz
Eilutė 43: Eilutė 43:
1940 m. įstojo į slaptą karininkų pasipriešinimo organizaciją „Šaulių mirties batalionas“. [[1941]] m. pavasarį, organizaciją susekus, [[NKVD]] areštuotas ir tardytas. 1941 m. [[birželio 23]] d. naktį per 80 [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] kalinių buvo susodinti į autobusus ir pervežti į [[Minskas|Minsko]] kalėjimą. Iš čia [[birželio 25]] d. ryte išvaryti ir naktį prie [[Červenės žudynės|Červenės]] sušaudyti. S. Jasiunskui pavyko išsigelbėti.
1940 m. įstojo į slaptą karininkų pasipriešinimo organizaciją „Šaulių mirties batalionas“. [[1941]] m. pavasarį, organizaciją susekus, [[NKVD]] areštuotas ir tardytas. 1941 m. [[birželio 23]] d. naktį per 80 [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] kalinių buvo susodinti į autobusus ir pervežti į [[Minskas|Minsko]] kalėjimą. Iš čia [[birželio 25]] d. ryte išvaryti ir naktį prie [[Červenės žudynės|Červenės]] sušaudyti. S. Jasiunskui pavyko išsigelbėti.


1941 m. buvo Lietuvos nacionalistų partijos valdybos narys. <ref name="vyliute">{{cite book|first=Jūratė |last=Vyliūtė |chapter=Nacionalistai |title=Kapitono Igno byla |publisher=Jūratė Vyliūtė |year=2002|pages=130-131}}</ref> [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]] okupacijos metais dalyvavo antinacinėje pogrindinėje veikloje, buvo [[gestapo]] sekamas, slapstėsi. [[1944]] m. [[vasario 16]] d. įstojo į gen. [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] vadovaujamą [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]] (VR), dirbo štabe. 1944 m. [[gegužės 15]] d. vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę, kartu su kitais štabo karininkais gestapo ir [[SS]] dalinių nuginkluotas, suimtas ir kalintas [[salaspilis|Salaspilyje]] (Latvija), vėliau [[Štutovas|Štuthofe]] (Vokietija).
1941 m. buvo Lietuvos nacionalistų partijos valdybos narys. <ref name="vyliute">{{cite book|first=Jūratė |last=Vyliūtė |chapter=Nacionalistai |title=Kapitono Igno byla |publisher=Jūratė Vyliūtė |year=2002|pages=130-131}}</ref> [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]] okupacijos metais dalyvavo antinacinėje pogrindinėje veikloje, buvo [[gestapo]] sekamas, slapstėsi. [[1944]] m. [[vasario 16]] d. įstojo į gen. [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]] vadovaujamą [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]] (VR), dirbo štabe. 1944 m. [[gegužės 15]] d. vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę, kartu su kitais štabo karininkais gestapo ir [[SS]] dalinių nuginkluotas, suimtas ir kalintas [[salaspilis|Salaspilyje]] (Latvija), vėliau [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofe]] (Vokietija).


Vokietijai kapituliavus, išsilaisvino, liko Vokietijoje, apsigyveno Uchtėje, kur [[1945]] m. buvo įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla „Vytis“. Artimai bendravo su [[Oldenburgas|Oldenburge]] gyvenusiu gen. P. Plechavičiumi. Kalinimai ir kankinimai pakirto sveikatą. Mirė 1945 m. [[lapkričio 10]] d. Miundeno karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, palaidotas Uchtės katalikų kapinėse.
Vokietijai kapituliavus, išsilaisvino, liko Vokietijoje, apsigyveno Uchtėje, kur [[1945]] m. buvo įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla „Vytis“. Artimai bendravo su [[Oldenburgas|Oldenburge]] gyvenusiu gen. P. Plechavičiumi. Kalinimai ir kankinimai pakirto sveikatą. Mirė 1945 m. [[lapkričio 10]] d. Miundeno karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, palaidotas Uchtės katalikų kapinėse.

21:46, 10 rugsėjo 2019 versija

Stasys Jasiunskas
Gimė 1907 m. gegužės 8 d.
Kamšai, Marijampolės apskritis
Mirė 1945 m. lapkričio 10 d. (38 metai)
Miundenas, Vokietija
Veikla karininkas, karo lakūnas

Stasys Jasiunskas (1907 m. gegužės 8 d. Kamšuose, Marijampolės apskritis1945 m. lapkričio 10 d. Miundene, Vokietija) – Lietuvos karininkas, karo lakūnas.

Biografija

1929 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. 1931 m. spalio 24 d. baigė PLP karo mokyklą (XIII laidą), suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paskirtas tarnauti į DLK Vytenio 9-ąjį pėstininkų pulką Marijampolėje. 1934 m. sausio 9 d. komandiruotas į Karo aviacijos karininkų kursus lakūnu-mokiniu. 1934 m. rugsėjo 17 d. pirmą kartą savarankiškai skrido lėktuvu.

1935 m. liepos 19 d. baigė Karo aviacijos karininkų kursus, paskirtas į 5-ąją (naikintuvų) eskadrilę, o 1935 m. spalio 10 d. perkeltas į 1-ąją (naikintuvų) eskadrilę. 1936 m. gegužės 24 d. aviacijos šventės metu Kaune demonstravo naikintuvo FIAT CR.20 skrydį 4 eskadrilių rikiuotėje bei kituose grupiniuose naikintuvų FIAT CR.20 pratimuose.

1936 m. gruodžio 1 d. perkeltas į 5-ąją eskadrilę technikos karininku, einant ir karo lakūno pareigas. 1937 m. gegužės 1 d. perkeltas tarnybai į Zoknių įgulą Šiauliuose, skraidė (nuo 1938 m.) naikintuvais Gloster Gladiator. 1938 m. lapkričio 23 d. suteiktas kapitono laipsnis. 1939 m. gruodžio 1 d. perkeltas į 2-osios (artimos žvalgybos) eskadrilę Kaune ir paskirtas karo lakūnu. Karo aviacijoje skraidė 413 val.

Sovietinei kariuomenei okupuojant Lietuvą, tarnavo Karo aviacijos dirbtuvių raštvedžiu, nuo 1940 m. liepos 9 d. „Lietuvos liaudies kariuomenės“ Karo aviacijos Tiekimo skyriaus sandėlių viršininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. spalio 22 d. iš kariuomenės atleistas.

1940 m. įstojo į slaptą karininkų pasipriešinimo organizaciją „Šaulių mirties batalionas“. 1941 m. pavasarį, organizaciją susekus, NKVD areštuotas ir tardytas. 1941 m. birželio 23 d. naktį per 80 Kauno kalėjimo kalinių buvo susodinti į autobusus ir pervežti į Minsko kalėjimą. Iš čia birželio 25 d. ryte išvaryti ir naktį prie Červenės sušaudyti. S. Jasiunskui pavyko išsigelbėti.

1941 m. buvo Lietuvos nacionalistų partijos valdybos narys. [1] Vokietijos okupacijos metais dalyvavo antinacinėje pogrindinėje veikloje, buvo gestapo sekamas, slapstėsi. 1944 m. vasario 16 d. įstojo į gen. Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę (VR), dirbo štabe. 1944 m. gegužės 15 d. vokiečiams likviduojant Vietinę rinktinę, kartu su kitais štabo karininkais gestapo ir SS dalinių nuginkluotas, suimtas ir kalintas Salaspilyje (Latvija), vėliau Štuthofe (Vokietija).

Vokietijai kapituliavus, išsilaisvino, liko Vokietijoje, apsigyveno Uchtėje, kur 1945 m. buvo įkurta lietuvių pabėgėlių stovykla „Vytis“. Artimai bendravo su Oldenburge gyvenusiu gen. P. Plechavičiumi. Kalinimai ir kankinimai pakirto sveikatą. Mirė 1945 m. lapkričio 10 d. Miundeno karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, palaidotas Uchtės katalikų kapinėse.

Šaltiniai

  1. Vyliūtė, Jūratė (2002). „Nacionalistai“. Kapitono Igno byla. Jūratė Vyliūtė. pp. 130–131.