Pilkoji varna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Mityba: Pašlintas autoriaus fobijomis ir prietarais paremta nuomonė, skatinanti neapykantą, smurtą, naikinimą gyvūnų ir puoselėjantis žmogaus kvailumą.
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Eilutė 42: Eilutė 42:


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Išnašos}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

21:30, 10 rugsėjo 2019 versija

Corvus cornix
Pilkoji varna (Corvus cornix)
Pilkoji varna (Corvus cornix)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Varniniai
( Corvidae)
Gentis: Varnos
( Corvus)
Rūšis: Pilkoji varna
( Corvus cornix)
Binomas
Corvus cornix
Linnaeus, 1758
Pilkosios varnos paplitimo arealas
Pilkosios varnos paplitimo arealas

Pilkoji varna (lot. Corvus cornix, angl. Hooded Crow, vok. Nebelkrähe, rus. Серая ворона, latv. Pelēkā vārna) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Lietuvių tautoje nuo seno vadinama tiesiog varna.

Paplitimas

Savaime išplitę dideliame areale: tai Vidurio, šiaurės, rytų Europoje, Škotijoje, Airijoje, Apeninų ir Balkanų pusiasaliuose, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje, Vidurinės Azijos vakarinėje dalyje, Vakarų Sibire, Egipte apie Nilo deltą.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje tai gana dažnas, įprastas paukštis.

Gyvenamoji aplinka

Pilkoji varna - paukštis, savo gyvenimą glaudžiai siejantis su žmonių aplinka.

Išvaizda

Kūnas juodai pilkos spalvos, patino ir patelės galva, gerklė, pagurklis, uodega ir sparnai juodi. Kita kūno dalis pilka. Snapas ir kojos juosvi. Jauniklių apdaras blankesnis. Kūno ilgis 47-54 cm, išskleistų abiejų sparnų tarpugalių atstumas 90–100 cm, kūno masė 396–690 gramų.

Elgesys

Pilkosios varnos dėtis
Pilkosios varnos kranksėjimas

Pilkoji varna gana apdairus, atsargus, protingas paukštis. Ištikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą. Kranksi „kaar“. Kovo mėn. pradeda krauti lizdą. Dažnai jį suka aukštai medyje, 2-20 m aukštyje. Lizdą stato abu porelės nariai iš įvairių medžių šakų, žolių stiebų, vidų iškloja minkštesne medžiaga – vilna, plunksnomis, sausa žole, popieriaus skiautėmis ir kt. Deda vidutiniškai 5 kiaušinius, kurie žalsvai melsvi, išmarginti juosvais ar rusvais taškeliais, dėmelėmis, brūkšneliais. Peri 18-20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po mėnesio, dažnai dar silpnai skraidydami.

Mityba

Minta gyvūniniu maistu – įvairiais vabzdžiais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais, paukščių jaunikliais. Žiemą lesa įvairias maisto atliekas, dvėselieną. Jų padarytuose lizduose apsigyvena sakalai, mažieji apuokai bei kiti paukščiai.

Medžioklė

Lietuvoje pilkosios varnos medžiojamos nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d., bet jų medžioklė nepopuliari.

Šaltiniai

Nuorodos

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.