Akrilamidas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Akrilamidas''' CH<sub>2</sub>=CHCONH<sub>2</sub> – bespalviai kristalai, tirpūs vandenyje, metilo, etilo alkoholiuose, acetone. Akrilamidas gaunamas, hidrolizuojant akrilo nitrilą. Didelę reikšmę turi polimerai, gauti iš akrilamido. |
'''Akrilamidas''' CH<sub>2</sub>=CHCONH<sub>2</sub> – bespalviai kristalai, tirpūs vandenyje, metilo, etilo alkoholiuose, acetone. Akrilamidas gaunamas, hidrolizuojant akrilo nitrilą. Didelę reikšmę turi polimerai, gauti iš akrilamido. |
||
== Akrilamidas maisto pramonėje<ref>[https://www.fda.gov.tw/tc/includes/GetFile.ashx?id=f636694616460432244 Acrylamide Analysis in Foods. Journal of Food and Drug Analysis, Vol. 17, No. 3, 2009 (PDF)]</ref> == |
|||
== Akrilamidas maisto pramonėje == |
|||
=== Junginio susidarymas ir požymiai === |
=== Junginio susidarymas ir požymiai === |
||
Akrilamidas susidaro aukštesnėje nei 120°C temperatūroje kaitinant maisto produktus, kuriuose gausu angliavandenių (pvz., [[krakmolas]], [[cukrus]], [[gliukozė]], [[fruktozė]]). Susidaro reaguojant cukrams ir amino rūgščiai asparaginui. Dėl šios reakcijos kepami ar kitaip skrudinami maisto produktai įgauna rudą spalvą ar atspalvį, savitą aromatą ir skonį.<ref>[https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/akrilamidas VMVT: Maisto sauga. Akrilamidas]</ref> |
Akrilamidas susidaro aukštesnėje nei 120°C temperatūroje kaitinant maisto produktus, kuriuose gausu angliavandenių (pvz., [[krakmolas]], [[cukrus]], [[gliukozė]], [[fruktozė]]). Susidaro reaguojant cukrams ir amino rūgščiai asparaginui. Dėl šios reakcijos kepami ar kitaip skrudinami maisto produktai įgauna rudą spalvą ar atspalvį, savitą aromatą ir skonį.<ref>[https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/akrilamidas VMVT: Maisto sauga. Akrilamidas]</ref> |
21:54, 5 rugsėjo 2019 versija
Akrilamidas CH2=CHCONH2 – bespalviai kristalai, tirpūs vandenyje, metilo, etilo alkoholiuose, acetone. Akrilamidas gaunamas, hidrolizuojant akrilo nitrilą. Didelę reikšmę turi polimerai, gauti iš akrilamido.
Akrilamidas maisto pramonėje[1]
Junginio susidarymas ir požymiai
Akrilamidas susidaro aukštesnėje nei 120°C temperatūroje kaitinant maisto produktus, kuriuose gausu angliavandenių (pvz., krakmolas, cukrus, gliukozė, fruktozė). Susidaro reaguojant cukrams ir amino rūgščiai asparaginui. Dėl šios reakcijos kepami ar kitaip skrudinami maisto produktai įgauna rudą spalvą ar atspalvį, savitą aromatą ir skonį.[2]
Akrilamido šaltiniai
Junginys aptinkamas keptuose bei aliejuje virtuose produktuose, kuriuose gausu angliavandenių, pvz., bulvių traškučiai, gruzdintos bulvės, aliejuje virta duona, skrudinti dribsniai, grūdai ar kruopos.
Nesusidaro verdant vandenyje ar troškinant, neaptinkamas šviežiuose produktuose.[3]
Susidarantis kiekis
Akrilamido kiekis maiste priklauso nuo naudojamos žaliavos, jos apdorojimo temperatūros, laiko, produkto drėgmės.
Susidarantis kiekis proporcingas angliavandenių koncentracijai produkte ir apdorojimo temperatūrai bei laikui. Varijuoja tarp 150−4000 μg/kg produkto angliavandenių pagrindu, ir 5−50 μg/kg produkto baltymų pagrindu.[4]
Biologinis poveikis
Akrilamidas – dirginanti skrandžio audinius neurotoksiška kancerogeninė medžiaga.
Saugia suvartoti paros norma laikoma iki 2,6 μg vienam kūno kilogramui, viršijant pastebima reikšmingai padidėjusi onkologinių susirgimų bei skrandžio ligų rizika ar paūmėjimas. Nuo 40 μg vienam kūno kilogramui veikia neurotoksiškai.[5]