Sovietinė armija: Skirtumas tarp puslapio versijų
vietoje barbarbarizmo "sovietinis"parasiau kaip turetu buti lietuviskai |
Atšauktas naudotojo 78.62.128.71 (Aptarimas) darytas keitimas 5616301 Žymos: Anuliuoti Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
[[Vaizdas:Rusųtankai19910110.jpg|thumb|200px|SSRS [[pėstininkų kovos mašina|pėstininkų kovos mašinos]] Plungėje 1991 m. sausio 10 d.]] |
[[Vaizdas:Rusųtankai19910110.jpg|thumb|200px|SSRS [[pėstininkų kovos mašina|pėstininkų kovos mašinos]] Plungėje 1991 m. sausio 10 d.]] |
||
''' |
'''Sovietinė armija''' ('''SA''', {{ru|Советская Армия}}) – dalies [[SSRS ginkluotosios pajėgos|SSRS ginkluotųjų pajėgų]] pavadinimas [[1946]]–[[1991]] m. |
||
Sovietinė armija suiro kartu su [[SSRS]]. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Sovietinės armijos tapo [[Rusijos armija]]. Sovietinė armija buvo ne visos SSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė. |
|||
Šnekamoje kalboje |
Šnekamoje kalboje Sovietine armija nevadindavo SSRS karinio jūrų laivyno ir [[karinės oro pajėgos|karinių oro pajėgų]], bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis: |
||
* Vidaus reikalų kariuomenę – pavaldi |
* Vidaus reikalų kariuomenę – pavaldi SSRS Vidaus reikalų ministerijai |
||
* [[TSRS pasienio kariuomenė|Pasienio kariuomenę]] – pavaldi Valstybės saugumo komitetui ([[KGB]]) |
* [[TSRS pasienio kariuomenė|Pasienio kariuomenę]] – pavaldi Valstybės saugumo komitetui ([[KGB]]) |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] pervadinimas į |
[[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] pervadinimas į Sovietinę armiją sutapo su masine demobilizacija po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. 1946–[[1948]] m. SSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 [[karinė apygarda|karinės apygardos]]. |
||
[[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki [[1967]] m. tarnyba |
[[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki [[1967]] m. tarnyba Sovietinėje armijoje truko 3 metus, vėliau – 2 metus. |
||
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje iš [[Rytų Europa|Rytų Europos]] išvijusi vokiečių kariuomenę, |
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje iš [[Rytų Europa|Rytų Europos]] išvijusi vokiečių kariuomenę, SSRS kariuomenė daugelyje šalių pasiliko kaip okupacinė kariuomenė, kuri turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru [[NATO]] kariuomenėms. |
||
Užsienyje buvo nemažai |
Užsienyje buvo nemažai SSRS kariuomenės: |
||
* [[VDR]] – |
* [[VDR]] – sovietinės kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių) |
||
* [[Lenkija]] – Šiaurinė |
* [[Lenkija]] – Šiaurinė sovietinės kariuomenės grupė |
||
* [[Rumunija]] ir [[Vengrija]] – Pietinė |
* [[Rumunija]] ir [[Vengrija]] – Pietinė sovietinės kariuomenės grupė (viena oro [[Armija (karinis vienetas)|armija]], dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos) |
||
* [[Kuba]] |
* [[Kuba]] |
||
* [[Mongolija]] |
* [[Mongolija]] |
||
Vėliau |
Vėliau SSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. [[1969]] m. buvo įkurta 16-oji apygarda – [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais [[Kinija|Kinijos]]-SSRS pasienyje. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
21:11, 4 rugsėjo 2019 versija
Sovietinė armija (SA, rus. Советская Армия) – dalies SSRS ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1946–1991 m.
Sovietinė armija suiro kartu su SSRS. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Sovietinės armijos tapo Rusijos armija. Sovietinė armija buvo ne visos SSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė.
Šnekamoje kalboje Sovietine armija nevadindavo SSRS karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų, bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis:
- Vidaus reikalų kariuomenę – pavaldi SSRS Vidaus reikalų ministerijai
- Pasienio kariuomenę – pavaldi Valstybės saugumo komitetui (KGB)
Istorija
Raudonosios armijos pervadinimas į Sovietinę armiją sutapo su masine demobilizacija po Antrojo pasaulinio karo. 1946–1948 m. SSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 karinės apygardos.
Šaltojo karo metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki 1967 m. tarnyba Sovietinėje armijoje truko 3 metus, vėliau – 2 metus.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Rytų Europos išvijusi vokiečių kariuomenę, SSRS kariuomenė daugelyje šalių pasiliko kaip okupacinė kariuomenė, kuri turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru NATO kariuomenėms.
Užsienyje buvo nemažai SSRS kariuomenės:
- VDR – sovietinės kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių)
- Lenkija – Šiaurinė sovietinės kariuomenės grupė
- Rumunija ir Vengrija – Pietinė sovietinės kariuomenės grupė (viena oro armija, dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos)
- Kuba
- Mongolija
Vėliau SSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. 1969 m. buvo įkurta 16-oji apygarda – Vidurinės Azijos karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais Kinijos-SSRS pasienyje.