Sovietinė armija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
vietoje barbarbarizmo "sovietinis"parasiau kaip turetu buti lietuviskai |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
[[Vaizdas:Rusųtankai19910110.jpg|thumb|200px|SSRS [[pėstininkų kovos mašina|pėstininkų kovos mašinos]] Plungėje 1991 m. sausio 10 d.]] |
[[Vaizdas:Rusųtankai19910110.jpg|thumb|200px|SSRS [[pėstininkų kovos mašina|pėstininkų kovos mašinos]] Plungėje 1991 m. sausio 10 d.]] |
||
''' |
'''Tarybine armija''' ('''SA''', {{ru|Советская Армия}}) – dalies [[SSRS ginkluotosios pajėgos|TSRS ginkluotųjų pajėgų]] pavadinimas [[1946]]–[[1991]] m. |
||
Tarybine armija suiro kartu su [[SSRS]]. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Tarybines armijos tapo [[Rusijos armija]]. Tarybine armija buvo ne visos TSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė. |
|||
Šnekamoje kalboje |
Šnekamoje kalboje Tarybine armija nevadindavo TSRS karinio jūrų laivyno ir [[karinės oro pajėgos|karinių oro pajėgų]], bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis: |
||
* Vidaus reikalų kariuomenę – pavaldi |
* Vidaus reikalų kariuomenę – pavaldi TSRS Vidaus reikalų ministerijai |
||
* [[TSRS pasienio kariuomenė|Pasienio kariuomenę]] – pavaldi Valstybės saugumo komitetui ([[KGB]]) |
* [[TSRS pasienio kariuomenė|Pasienio kariuomenę]] – pavaldi Valstybės saugumo komitetui ([[KGB]]) |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] pervadinimas į |
[[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] pervadinimas į Tarybine armiją sutapo su masine demobilizacija po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. 1946–[[1948]] m. TSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 [[karinė apygarda|karinės apygardos]]. |
||
[[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki [[1967]] m. tarnyba |
[[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki [[1967]] m. tarnyba Tarybineje armijoje truko 3 metus, vėliau – 2 metus. |
||
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje iš [[Rytų Europa|Rytų Europos]] išvijusi vokiečių kariuomenę, |
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje iš [[Rytų Europa|Rytų Europos]] išvijusi vokiečių kariuomenę, TSRS kariuomenė daugelyje šalių pasiliko kaip okupacinė kariuomenė, kuri turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru [[NATO]] kariuomenėms. |
||
Užsienyje buvo nemažai |
Užsienyje buvo nemažai TSRS kariuomenės: |
||
* [[VDR]] – |
* [[VDR]] – tarybines kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių) |
||
* [[Lenkija]] – Šiaurinė |
* [[Lenkija]] – Šiaurinė tarybines kariuomenės grupė |
||
* [[Rumunija]] ir [[Vengrija]] – Pietinė |
* [[Rumunija]] ir [[Vengrija]] – Pietinė Tarybines kariuomenės grupė (viena oro [[Armija (karinis vienetas)|armija]], dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos) |
||
* [[Kuba]] |
* [[Kuba]] |
||
* [[Mongolija]] |
* [[Mongolija]] |
||
Vėliau |
Vėliau TSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. [[1969]] m. buvo įkurta 16-oji apygarda – [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais [[Kinija|Kinijos]]-TSRS pasienyje. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
21:10, 4 rugsėjo 2019 versija
Tarybine armija (SA, rus. Советская Армия) – dalies TSRS ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1946–1991 m.
Tarybine armija suiro kartu su SSRS. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Tarybines armijos tapo Rusijos armija. Tarybine armija buvo ne visos TSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė.
Šnekamoje kalboje Tarybine armija nevadindavo TSRS karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų, bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis:
- Vidaus reikalų kariuomenę – pavaldi TSRS Vidaus reikalų ministerijai
- Pasienio kariuomenę – pavaldi Valstybės saugumo komitetui (KGB)
Istorija
Raudonosios armijos pervadinimas į Tarybine armiją sutapo su masine demobilizacija po Antrojo pasaulinio karo. 1946–1948 m. TSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 karinės apygardos.
Šaltojo karo metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki 1967 m. tarnyba Tarybineje armijoje truko 3 metus, vėliau – 2 metus.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Rytų Europos išvijusi vokiečių kariuomenę, TSRS kariuomenė daugelyje šalių pasiliko kaip okupacinė kariuomenė, kuri turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru NATO kariuomenėms.
Užsienyje buvo nemažai TSRS kariuomenės:
- VDR – tarybines kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių)
- Lenkija – Šiaurinė tarybines kariuomenės grupė
- Rumunija ir Vengrija – Pietinė Tarybines kariuomenės grupė (viena oro armija, dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos)
- Kuba
- Mongolija
Vėliau TSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. 1969 m. buvo įkurta 16-oji apygarda – Vidurinės Azijos karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais Kinijos-TSRS pasienyje.