Paprastoji avietė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 212.52.50.236 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (77.79.18.134 keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 14: Eilutė 14:


== Paplitimas ir augavietės ==
== Paplitimas ir augavietės ==
Laukinės avietės auga visoje [[Europa|Europoje]] ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmynuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. [[Lietuva|Lietuvoje]] dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, drėgnesnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha.
[[Vaizdas:Rubus idaeus vaisiai1 2006-07-25.JPG|miniatiūra|miskine aviete]]
aviečiu krumas gali uzaugti metru. Laukinės avietės auga visoje [[Europa|Europoje]] ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmynuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. [[Lietuva|Lietuvoje]] dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, drėgnesnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha.


== Morfologija ==
== Morfologija ==
[[Stiebas]] status, viršūnės truputį palinkusios. [[Lapas|Lapai]] trilapiai ir plunksniški. [[Žiedas|Žiedai]] sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi [[gegužė]]s-[[birželis|birželio]] mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta [[liepa|liepos]]-[[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėnesi.
[[Stiebas]] status, viršūnės truputį palinkusios. [[Lapas|Lapai]] trilapiai ir plunksniški. [[Žiedas|Žiedai]] sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi [[gegužė]]s-[[birželis|birželio]] mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta [[liepa|liepos]]-[[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn.


== Panaudojimas ==
== Panaudojimas ==
Eilutė 29: Eilutė 28:
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.<ref>{{TLE|1|150||Paprastoji avietė}}</ref>
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.<ref>{{TLE|1|150||Paprastoji avietė}}</ref>


== šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
aleksandrasmušovičiusltu{{commonscat|Rubus idaeus}}
{{commonscat|Rubus idaeus}}
[[Vaizdas:raspberries05.jpg|thumb|left|240px|Aviečių uogos]]
[[Vaizdas:raspberries05.jpg|thumb|left|240px|Aviečių uogos]]
[[Vaizdas:Wild raspberries close-up.jpg|thumb|left|240px|Miškinės avietės]]
[[Vaizdas:Wild raspberries close-up.jpg|thumb|left|240px|Miškinės avietės]]

09:03, 29 rugpjūčio 2019 versija

Rubus idaeus
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Gervuogė (gentis)
( Rubus)
Pogentė: Avietė
( Rubus subg. Idaeobatus)
Rūšis: Paprastoji avietė
( Rubus idaeus)

Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas.

Paplitimas ir augavietės

Laukinės avietės auga visoje Europoje ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmynuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, drėgnesnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha.

Morfologija

Stiebas status, viršūnės truputį palinkusios. Lapai trilapiai ir plunksniški. Žiedai sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn.

Panaudojimas

Išvesta nemažai veislių, kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. vandens, 2,6-7,1 proc. cukrų, 15–30 mg proc. vitamino C ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami liaudies medicinoje kaip prakaitavimą sukelianti priemonė.

Kenkėjai ir ligos

Svarbiausi kenkėjai: paprastasis avietinukas, avietinis žiedgraužis, amarai, avetinė musė, avietinė blauktė. Ligos: antraknozė, rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia brantas.

Istorija

Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.[1]

Šaltiniai

  1. Paprastoji avietė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 150
Aviečių uogos
Miškinės avietės