Paprastoji avietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
== Morfologija == |
== Morfologija == |
||
[[Stiebas]] status, viršūnės truputį palinkusios. [[Lapas|Lapai]] trilapiai ir plunksniški. [[Žiedas|Žiedai]] sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi [[gegužė]]s-[[birželis|birželio]] mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta [[liepa|liepos]]-[[rugpjūtis|rugpjūčio]] |
[[Stiebas]] status, viršūnės truputį palinkusios. [[Lapas|Lapai]] trilapiai ir plunksniški. [[Žiedas|Žiedai]] sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi [[gegužė]]s-[[birželis|birželio]] mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta [[liepa|liepos]]-[[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėnesi. |
||
== Panaudojimas == |
== Panaudojimas == |
||
09:57, 29 rugpjūčio 2019 versija
| Rubus idaeus |
|---|
.jpg) Paprastoji avietė (Rubus idaeus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas.
Paplitimas ir augavietės
aviečiu krumas gali uzaugti metru. Laukinės avietės auga visoje Europoje ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmynuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, drėgnesnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha.
Morfologija
Stiebas status, viršūnės truputį palinkusios. Lapai trilapiai ir plunksniški. Žiedai sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesi.
Panaudojimas
Išvesta nemažai veislių, kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. vandens, 2,6-7,1 proc. cukrų, 15–30 mg proc. vitamino C ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami liaudies medicinoje kaip prakaitavimą sukelianti priemonė.
Kenkėjai ir ligos
Svarbiausi kenkėjai: paprastasis avietinukas, avietinis žiedgraužis, amarai, avetinė musė, avietinė blauktė. Ligos: antraknozė, rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia brantas.
Istorija
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.[1]
šaltiniai
aleksandrasmušovičiusltu
- ↑ Paprastoji avietė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 150