Naujoji Vilnia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
→Gyventojai: naujausi duomenys pagal savivaldybės duomenų bazę: https://github.com/vilnius/gyventojai |
||
| Eilutė 59: | Eilutė 59: | ||
|2001|32775 |
|2001|32775 |
||
|2011|31933 |
|2011|31933 |
||
|2015|32372}} |
|2015|32372|2019|37372}} |
||
=== Žymūs žmonės === |
=== Žymūs žmonės === |
||
15:26, 25 rugpjūčio 2019 versija
Kitos reikšmės – Naujoji Vilnia (reikšmės).
| Naujoji Vilnia | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Naujoji Vilnia |
||||||||||||||||
| 54°42′0″ š. pl. 25°25′0″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 25.41667°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Naujoji Vilnia | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Нововилейск | |||||||||||||||
Naujoji Vilnia – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, pakeliui į Mickūnus. Praeina Vilniaus–Daugpilio geležinkelis (Naujosios Vilnios geležinkelio stotis), keliai 103 Vilnius–Polockas ir 106 Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai . Elektrinių traukinių Kaunas-Vilnius galutinė stotis (už Naujosios Vilnios el. traukiniams yra Elektrodepo stotelė).
Yra Šv. Kazimiero bažnyčia, Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė, Naujosios Vilnios poliklinika, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kelios bibliotekos, paštas, knygynas „Vaga“, stadionas, kultūros namai, kūrybos centras, Gerovės parkas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba.
Istorija
Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Pirmąjį fabrikėlį, gaminusį popierių čia apie 1630 m. pastatė Balceris Reinertas (tuo metu gyvenvietė dar vadinta Rokantiškėmis) ir vėliau atidavė jį kraičio savo dukrai Daratai, tekėjusiai už Tochtermano.
Tapo miesteliu XIX a. antroje pusėje, 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. 1903 m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip Ново-Вилейск).
1911 m. pastatyta neogotikinio stiliaus šv. Kazimiero bažnyčia. 1920 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dauguma fabrikų buvo uždaryti. 1933 m. prie miesto prijungti 5 kaimai (Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne) iš Mickūnų valsčiaus. Naujoji Vilnia Lietuvai grąžinta 1939 m. kartu su Vilniumi. 1939 m. Lietuvą užėmus TSRS, buvo įkurta karinė bazė.
1940–1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. 1942 m. Vilniaus geto žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios.
1941–1942 m. per Vokietijos okupaciją miestelyje buvo TSRS karo belaisvių stovykla (~5000 jų žuvo). 1944 m. liepą per TSRS ir Vokietijos kariuomenių kovas Naujoji Vilnia sudegė, atstatyta po karo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nors 1947 m. lapkričio 12 d. Naujoji Vilnia buvo prijungta prie Vilniaus, bet 1950 m. vėl gavo miesto teises (rajoninio pavaldumo). 1952 m. gruodžio 22 d. miestas (kaip Nauja Vilnia) gavo srities pavaldumo teises. 1957 m. gruodžio 16 d. prijungta prie Vilniaus miesto.
Iki 1990 m. veikė „Neries“ žemės ūkio mašinų, „Žalgirio“ metalo staklių, „Spalio“, „Spalio 40-mečio“, „Statybos apdailos mašinų“ gamyklos, vyno darykla. XX a. 8–9 dešimtmetyje pastatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, didelės Naujosios Vilnios įmonės bankrutavo, išaugo nedarbas.[1]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1950–1952 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Naujosios Vilnios rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1952–1953 m. | srities pavaldumo miestas | ||
| 1953–1957 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
| 1957–1959 m. | ? | Vilniaus miestas, Naujosios Vilnios rajono centras | |
| 1959–1994 m. | ? | Vilniaus miestas | |
| nuo 1994 m. | Naujosios Vilnios seniūnijos centras | Vilniaus miesto savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Gyventojai
 | |||||||
| 1903 m. | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | 1940 m. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 10 500 | 6 961 | 7 247 | 7 712 | 10 000 | 17 903 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2015 m. | ||
| 32 781 | 32 511 | 37 833 | 32 775 | 31 933 | 32 372 | ||
| 2019 m. | - | - | - | - | - | ||
| 37 372 | - | - | - | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
1926 m. birželio 22 d. Naujojoje Vilnioje gimė žymus lenkų rašytojas, scenaristas, režisierius Tadas Konvickis.
Švietimo ir mokymo įstaigos
- Vilniaus kolegija, Pedagogikos fakultetas
Darželiai
- Vilniaus lopšelis-darželis „Paslaptis“
- Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėtekis“
- Vilniaus lopšelis-darželis „Vilnelė“
- Vilniaus lopšelis-darželis „Žuvėdra“
- Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Coliukė“
Mokyklos
- Vilniaus „Laisvės“ gimnazija
- Marinos Mižigurskajos privati gimnazija
- Vilniaus „Žaros“ gimnazija
- Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
- Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazija
- Vilniaus Vilnios pagrindinė mokykla
- Vilniaus „Atžalyno“ pradinė mokykla
- Vilniaus „Žaliakalnio“ pradinė mokykla
- Vilniaus 3-oji politechnikos mokykla
Meninio ugdymo įstaigos
- Vilniaus Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namai
- Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla
- Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla
- Naujosios Vilnios kultūros centras
Sportas
Futbolas
Buvę futbolo klubai:
Susisiekimas
Labai gerai išvystytas susisiekimas su kitomis miesto dalimis: kursuoja tiesioginiai autobusai į Pavilnį, stotį, Antakalnį, senamiestį, Centrą, Mickūnus, Grigaičius, Gurius.
Nuorodos
- Naujoji Vilnia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 187
- Naujoji Vilnia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 112 psl.
- Naujoji Vilnia. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 161 psl.
- Naujosios Vilnios istorija ir dabartis
- ↑ Naujoji Vilnia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
