Naujoji Vilnia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°42′0″ š. pl. 25°25′0″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 25.41667°r. ilg. / 54.70000; 25.41667 (Naujoji Vilnia)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Makcukz (aptarimas | indėlis)
→‎Gyventojai: naujausi duomenys pagal savivaldybės duomenų bazę: https://github.com/vilnius/gyventojai
Eilutė 59: Eilutė 59:
|2001|32775
|2001|32775
|2011|31933
|2011|31933
|2015|32372}}
|2015|32372|2019|37372}}


=== Žymūs žmonės ===
=== Žymūs žmonės ===

15:26, 25 rugpjūčio 2019 versija

Naujoji Vilnia
{{#if:270px
Naujoji Vilnia nuo supančių kalvų
Naujoji Vilnia
Naujoji Vilnia
54°42′0″ š. pl. 25°25′0″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 25.41667°r. ilg. / 54.70000; 25.41667 (Naujoji Vilnia)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Naujosios Vilnios seniūnija
Vikiteka Naujoji Vilnia
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Naujóji Vìlnia
Kilmininkas: Naujõsios Vìlnios
Naudininkas: Naũjajai Vìlniai
Galininkas: Naũjąją Vìlnią
Įnagininkas: Naują́ja Vìlnia
Vietininkas: Naujõjoje Vìlnioje
Istoriniai pavadinimai * rus. Нововилейск

Naujoji Vilnia – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, pakeliui į Mickūnus. Praeina Vilniaus–Daugpilio geležinkelis (Naujosios Vilnios geležinkelio stotis), keliai  103  VilniusPolockas  ir  106  Naujoji VilniaRudaminaPaneriai . Elektrinių traukinių Kaunas-Vilnius galutinė stotis (už Naujosios Vilnios el. traukiniams yra Elektrodepo stotelė).

Yra Šv. Kazimiero bažnyčia, Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė, Naujosios Vilnios poliklinika, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kelios bibliotekos, paštas, knygynas „Vaga“, stadionas, kultūros namai, kūrybos centras, Gerovės parkas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

Istorija

Kryžius, paminklas trėmimams atminti, šone – vagonai, kokiais buvo vežti žmonės
Garvežys šalia kryžiaus trėmimo įvykiams atminti

Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Pirmąjį fabrikėlį, gaminusį popierių čia apie 1630 m. pastatė Balceris Reinertas (tuo metu gyvenvietė dar vadinta Rokantiškėmis) ir vėliau atidavė jį kraičio savo dukrai Daratai, tekėjusiai už Tochtermano.

Tapo miesteliu XIX a. antroje pusėje, 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. 1903 m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip Ново-Вилейск).

1911 m. pastatyta neogotikinio stiliaus šv. Kazimiero bažnyčia. 1920 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dauguma fabrikų buvo uždaryti. 1933 m. prie miesto prijungti 5 kaimai (Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne) iš Mickūnų valsčiaus. Naujoji Vilnia Lietuvai grąžinta 1939 m. kartu su Vilniumi. 1939 m. Lietuvą užėmus TSRS, buvo įkurta karinė bazė.

19401941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. 1942 m. Vilniaus geto žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios.

1941–1942 m. per Vokietijos okupaciją miestelyje buvo TSRS karo belaisvių stovykla (~5000 jų žuvo). 1944 m. liepą per TSRS ir Vokietijos kariuomenių kovas Naujoji Vilnia sudegė, atstatyta po karo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nors 1947 m. lapkričio 12 d. Naujoji Vilnia buvo prijungta prie Vilniaus, bet 1950 m. vėl gavo miesto teises (rajoninio pavaldumo). 1952 m. gruodžio 22 d. miestas (kaip Nauja Vilnia) gavo srities pavaldumo teises. 1957 m. gruodžio 16 d. prijungta prie Vilniaus miesto.

Iki 1990 m. veikė „Neries“ žemės ūkio mašinų, „Žalgirio“ metalo staklių, „Spalio“, „Spalio 40-mečio“, „Statybos apdailos mašinų“ gamyklos, vyno darykla. XX a. 8–9 dešimtmetyje pastatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, didelės Naujosios Vilnios įmonės bankrutavo, išaugo nedarbas.[1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19501952 m. rajoninio pavaldumo miestas Naujosios Vilnios rajono centras Vilniaus sritis
1952–1953 m. srities pavaldumo miestas
1953–1957 m. rajoninio pavaldumo miestas
1957–1959 m. ? Vilniaus miestas, Naujosios Vilnios rajono centras
1959–1994 m. ? Vilniaus miestas
nuo 1994 m. Naujosios Vilnios seniūnijos centras Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus apskritis


Gyventojai

Demografinė raida tarp 1903 m. ir 2019 m.
1903 m. 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m. 1940 m. 1959 m.sur.
10 500 6 961 7 247 7 712 10 000 17 903
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2015 m.
32 781 32 511 37 833 32 775 31 933 32 372
2019 m. - - - - -
37 372 - - - - -


Žymūs žmonės

1926 m. birželio 22 d. Naujojoje Vilnioje gimė žymus lenkų rašytojas, scenaristas, režisierius Tadas Konvickis.

Tolumoje Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia, vaizdas iš Pergalės gatvės nuo kalno
Vilniaus Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia
Policijos pastatas

Švietimo ir mokymo įstaigos

Darželiai

  • Vilniaus lopšelis-darželis „Paslaptis“
  • Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėtekis“
  • Vilniaus lopšelis-darželis „Vilnelė“
  • Vilniaus lopšelis-darželis „Žuvėdra“
  • Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Coliukė“

Mokyklos

Meninio ugdymo įstaigos

  • Vilniaus Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namai
  • Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla
  • Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla
  • Naujosios Vilnios kultūros centras

Sportas

Futbolas

Buvę futbolo klubai:

Susisiekimas

Geležinkelio ruožas

Naujoji Vilnia

Labai gerai išvystytas susisiekimas su kitomis miesto dalimis: kursuoja tiesioginiai autobusai į Pavilnį, stotį, Antakalnį, senamiestį, Centrą, Mickūnus, Grigaičius, Gurius.

Nuorodos

  1. Naujoji Vilnia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009