Barklainių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S {{copyvio}} iš nurodyto šaltinio
Eilutė 11: Eilutė 11:
| Paveikslėlio apibūdinimas =
| Paveikslėlio apibūdinimas =
}}
}}

{{copyvio}}


'''Barklainių dvaras''' – [[Barklainiai (Krinčinas)|Barklainiuose]], [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajone]], [[Krinčino seniūnija|Krinčino seniūnijoje]], važiuojant iš [[Pasvalys|Pasvalio]] pro [[Krinčinas|Krinčiną]], link [[Gulbinėnai|Gulbinėnų]].
'''Barklainių dvaras''' – [[Barklainiai (Krinčinas)|Barklainiuose]], [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajone]], [[Krinčino seniūnija|Krinčino seniūnijoje]], važiuojant iš [[Pasvalys|Pasvalio]] pro [[Krinčinas|Krinčiną]], link [[Gulbinėnai|Gulbinėnų]].

12:51, 25 rugpjūčio 2019 versija

Barklainių dvaras
Vieta Barklainiai, Krinčino seniūnija,
Pasvalio rajonas
Įkurtas XVI a.
Bajorų giminės Butkevičiai, Ropai


Barklainių dvaras – Barklainiuose, Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje, važiuojant iš Pasvalio pro Krinčiną, link Gulbinėnų.

Iki mūsų dienų išliko kai kurie Barklainių dvaro pastatai, iškilę maždaug XIX a. septintajame dešimtmetyje. Rašytiniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą paminėta 1604 m. Tuomet Barklainių dvaras priklausė Laurynui Butkevičiui. 1863 m. baronas Liudvikas fon Ropas (von Ropp) dvaro žemėse pasistatė iki mūsų dienų išlikusius mūrinius rūmus ir kelis ūkinius pastatus.

Dvaro rūmai vienaaukščiai su mezoninu pastato vidurinėje dalyje. Jų stilistikoje ryški vokiečių architektūros mokyklos įtaka. Mezonino fasade išryškinti pusapskričių arkų langai, jo viršų puošia dekoratyvinė sienelė, kurios linijos – aliuzija į antikinę graikų architektūrą.

Išlikę iš lauko akmenų mūryti ūkiniai pastatai: tvartai, svirnas, buvusi dvaro oficina, rūkykla. Buvusios pieninės likęs tik aukštas raudonų plytų kaminas ir pamatai. Dvare gyvena žmonės, tačiau pastatas merdėja.

Prie rūmų įkurtas geometrinio plano parkas, užimantis 19 ha plotą. Jame nemažai senų ąžuolų, klevų, liepų. Už rūmų esančią aikštę juosia mažalapių liepų alėja. Alėjų ilgis – apie 200 m, plotis – 12 m. Parke auga 14 rūšių vietinių medžių. 17 introdukuotų rūšių ir formų. Bene dailiausios iš jų 6 augalotos didžiosios melsvaspyglės pocūgės (skersmuo – 35–45 cm). Saviti paprastieji glaustašakiai ąžuolai ir juodosios piramidinės tuopos.[1]

Šaltiniai