Antanas Maceina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Išeivijoje: žmona liko Lietuvoje
Eilutė 51: Eilutė 51:
=== Išeivijoje ===
=== Išeivijoje ===


[[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]]. Žmona su trim vaikais liko Lietuvoje. Nuo [[1949]] m. gyveno Vokietijoje, [[Viurcburgas|Viurcburge]], vedė filosofijos seminarą. [[1956]] m. pradėjo dėstyti rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją [[Fribūro universitetas|Fribūro universitete]], [[1959]] m. pakviestas į [[Miunsterio universitetas|Miunsterio universitetą]] – ten dėstė rusų ir sovietinės filosofijos kursus, nuo [[1962]] m. – religijos filosofiją. [[1970]] m. išėjęs į pensiją, aktyviai rašė. Mirus žmonai [[1971]] m., vedė vokietę. Vadovavo emigrantų ateitininkų sąjungai. Emigracijoje daugiau tyrinėjo plačiai suprastas [[religija|religijos]] filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, eilėraščius pasirašinėjo ''Antano Jasmanto'' slapyvardžiu. Mirė [[1987]] m. [[Miunsteris|Miunsteryje]], palaidotas Bredbesdorfo kaimelio kapinaitėse.
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]]. Žmona su trim vaikais liko Lietuvoje.<ref>http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=690&Itemid=115</ref> Nuo [[1949]] m. gyveno Vokietijoje, [[Viurcburgas|Viurcburge]], vedė filosofijos seminarą. [[1956]] m. pradėjo dėstyti rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją [[Fribūro universitetas|Fribūro universitete]], [[1959]] m. pakviestas į [[Miunsterio universitetas|Miunsterio universitetą]] – ten dėstė rusų ir sovietinės filosofijos kursus, nuo [[1962]] m. – religijos filosofiją. [[1970]] m. išėjęs į pensiją, aktyviai rašė. Mirus žmonai [[1971]] m., vedė vokietę. Vadovavo emigrantų ateitininkų sąjungai. Emigracijoje daugiau tyrinėjo plačiai suprastas [[religija|religijos]] filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, eilėraščius pasirašinėjo ''Antano Jasmanto'' slapyvardžiu. Mirė [[1987]] m. [[Miunsteris|Miunsteryje]], palaidotas Bredbesdorfo kaimelio kapinaitėse.


== Kūryba ==
== Kūryba ==

23:09, 22 rugpjūčio 2019 versija

Antanas Maceina
Gimė 1908 m. sausio 27 d.
Bagrėnas, Ašmintos valsčius
Mirė 1987 m. sausio 27 d. (79 metai)
Miunsteris, Vokietija
Tėvas Aleksandras Maceina
Motina Ieva Morkūnaitė
Sutuoktinis (-ė) Julija Tverskaitė
Vaikai Augustinas, Saulius, Danutė
Veikla filosofas, pedagogas, poetas
Alma mater 1932 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Antanas Maceina (1908 m. sausio 27 d. Bagrėne, Ašmintos valsčius, Marijampolės apskritis1987 m. sausio 27 d. Miunsteryje, Vokietija) – vienas žymiausių Lietuvos filosofų.

Biografija

Lankė pradžios mokyklą Juodaraistyje. Mokėsi Prienų gimnazijoje, Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 19281932 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijavo lietuvių ir vokiečių kalbas. Seminarijos rektoriaus patartas, nepriėmė šventimų ir vėl 1930 m. grįžo į universitetą. Pakviestas filosofo Stasio Šalkauskio, studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studijuodamas 1930 m. pirmininkavo Ateitininkų meno draugijai „Šatrija“. 1932–1935 m. studijas gilino Liuvene, Fribūre, Strasbūre ir Briuselyje. 1933 m. vedė menotyrininkę, universiteto dėstytoją Juliją Tverskaitę.

1934 m., Stasio Šalkauskio vadovaujamas, apgynė disertaciją „Tautinis auklėjimas“, tapdamas filosofijos daktaru. 1935 m. apgynė privatdocento habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. 1935–1940 m. dėstė VDU pedagogikos disciplinas, epizodinius kultūros filosofijos kursus.

Lietuvoje dar prieš karą pradėjo rašyti „aktyvistų ideologiją". [1] Rašydamas apie „valstybinę krizę“, „senos valstybinės koncepcijos žlugimą“, jis iškėlė „naujos valstybės“ bruožus. Ji „neapkenčia tautinio mišrumo. Joje aiškiai turi viešpatauti viena tauta“. [2]

Antrasis pasaulinis karas

Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. šeima su dviem mažamečiais vaikais pasitraukė į Vokietiją.

Antanas Maceina dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto steigiamajame susirinkime Berlyne, 1940 m. lapkričio 17 d. Jame pasisakė pirmiausia išmąstyti organizacijos programą ir tik paskui ją steigti. Jam rūpėjo ar mažosios valstybės bus nors kiek nepriklausomos Adolfo Hitlerio „Naujojoje Europoje“. LAF vadas Kaziui Škirpa priėmė jį, krikščionių demokratų siūloma, kaip viena savo šešių patikėtinių. Antanas Maceina vadovavo ideologijos komisijai, tačiau daugiausia dirbo savarankiškai. Praktiškai, tačiau, LAF politikos ideologu laikytinas Bronys Raila, parašęs antisemitinį „Už ką kovoja aktyvistai“. [1] Antanas Maceina suredagavo Lietuvių aktyvistų fronto programą, kuri anuomet nebuvo viešai paskelbta. Ją grindė lietuviškuoju tautiškumu, krikščioniškąją dorove ir socialiniu teisingumu. Nemažai nuostatų kilo iš jo prieš karą parašytos deklaracijos „Į organiškosios valstybės kūrybą". Programą tikėjosi aptarti didžiajam LAF kongrese. Kazys Škirpa numatė skirti Antaną Maceiną švietimo ministeriu. [3]

1942 m., Lietuvą okupavus vokiečiams, grįžo į tėvynę. Universitete dėstė filosofijos įvadą ir interpretavo R. M. Rilkės poeziją, filosofijos fakulteto dekanas. Lietuvių fronto (LF) vadovaujančiosios grupės narys. Akademinis jaunimas laikė A. Maceiną ideologiniu vadu. Jis buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF spaudai.

Išeivijoje

1944 m. pasitraukė į Vakarų Europą. Žmona su trim vaikais liko Lietuvoje.[4] Nuo 1949 m. gyveno Vokietijoje, Viurcburge, vedė filosofijos seminarą. 1956 m. pradėjo dėstyti rusų filosofiją ir Rytų Europos dvasios istoriją Fribūro universitete, 1959 m. pakviestas į Miunsterio universitetą – ten dėstė rusų ir sovietinės filosofijos kursus, nuo 1962 m. – religijos filosofiją. 1970 m. išėjęs į pensiją, aktyviai rašė. Mirus žmonai 1971 m., vedė vokietę. Vadovavo emigrantų ateitininkų sąjungai. Emigracijoje daugiau tyrinėjo plačiai suprastas religijos filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir poetas, eilėraščius pasirašinėjo Antano Jasmanto slapyvardžiu. Mirė 1987 m. Miunsteryje, palaidotas Bredbesdorfo kaimelio kapinaitėse.

Kūryba

Antanas Maceina yra laikomas vienu iš žymiausių Lietuvos pedagogų, filosofų, kultūros tyrinėtojų. Jo kūryba produktyvi, be to jis „filosofavo lietuviškai“. Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – pedagogiką, filosofiją, kultūrą, religiją, dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A. Maceinos veikalai Lietuvoje buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai, tačiau apie juos buvo daug rašoma. Jo poezijos originalumą bei ryšį su filosofija išsamiai analizavo Tomas Venclova, Ona Baliukonė.

Žinomi veikalai: „Asmuo ir istorija“, „Jobo drama“, „Didieji dabarties klausimai“, „Filosofijos kilmė ir prasmė“, „Kaino prisikėlimas“, „Kultūra ir žmogus“, „Kultūros filosofijos įvadas“, „Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra“, „Pirminės kultūros pagrindai“, „Prometėjizmo persvara dabarties kultūroje“ ir kt.

Filosofavimo pradžia

Antano Maceinos kūryboje ryškus du tarpsniai: iki nepriklausomybės netekimo ir jos netekus. Iš pradžių mąstytojo dėmesį patraukė kultūrologija ir socialiniai klausimai, vėliau – žmogiškoji būtis. Filosofo kūryba kyla iš pačios būties gelmių, ir jo kūrybinio pašaukimo būtų neįmanoma paaiškinti nesiremiant Dievu. Dievas, savo Kūrybos metu, apsireiškė žmoguje, kaip viename iš tobuliausių savo kūrinių, kurioje įsispaudusios Kūrėjo pėdos. A. Maceina sugebėjo pateisinti savo mintis, visą savo gyvenimą atiduodavęs kūrybai, savo kūryba palietęs daugybę gyvenimo sričių – kūrė tautinę mokyklą, idealios šeimos ir valstybės pagrindus, lietuviškąją kultūrą, poeziją, savitą filosofiją.[reikalingas šaltinis]

Antano Maceinos veikalai

Antanas Maceina
  • Pedagogikos istorija
  • Kultūros filosofijos įvadas, 1936 m.
  • Socialinis teisingumas, 1938 m.
  • Buržuazijos žlugimas, 1940 m.
  • Didysis inkvizitorius, 1946 ir 1950 m.
  • Jobo drama. Žmogiškosios būties apmąstymas, 1950 m.
  • Saulės giesmė, 1954 m.
  • Didžioji padėjėja, 1958 m.
  • Bažnyčia ir pasaulis, 1970 m.
  • Didieji dabarties klausimai, 1976 m.
  • Filosofijos kilmė ir prasmė, 1978 m.
  • Asmuo ir istorija, 1981 m.
  • Pirminės kultūros pagrindai, 1936 m.
  • Kultūros sintezė ir lietuviškoji kultūra, 1938–1939 m.

Raštai

Raštai, I tomas, Mintis, 1991 m.

  • Raštai. II tomas, Mintis, 1992 m.
  • Raštai. III tomas, Mintis, 1990 m.
  • Raštai. IV tomas, Mintis, 1994 m.
  • Raštai. V tomas, Mintis, 1993 m.
  • Raštai. VI tomas, Mintis, 2000 m.
  • Raštai. VII tomas, Mintis, 2002 m.

Veikalai: ,,Religijos filosofija", ,,Katalikų pasaulio" leidinys. V., 1990.parašyta Munsteryje 1975. ,,Tautinis auklėjimas" ,,Šviesa", 1991, disertacija, 1934.

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 „Tatjana Maceinienė. Išmintis, gimusi kančioje“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 12 d..
  2. „Lietuvių-žydų santykiai. Istoriniai, teisiniai ir politiniai aspektai. Stenograma. 1999 m. balandžio 23 d. Valentinas Brandišauskas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 11 d..
  3. Škirpa, Kazys (1973). „Lietuvių aktyvistų fronto programa“. Sukilimas Lietuvos suverunumui atstatyti. Franciscan Fathers.
  4. http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=690&Itemid=115