Valstybinis Vilniaus mažasis teatras

Teatro pastatas 2010 m. žiemą

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras – nuo 1990 m. dirbantis teatras. 2005 m. įsikūrė Vilniaus senamiestyje. Teatro režisierius – Rimas Tuminas. Teatro trupės branduolį sudaro dar 8-ojo dešimtmečio pabaigoje susibūręs buvusių Rimo Tumino studentų kursas.

Pastatas Gedimino pr. 22

Keletą metų Izaoko Smaženevičiaus name (Gedimino pr. 22-24), statytame 1899-1900 m. pagal rusų kilmės architekto Konstantino Korojedovo projektą, veikė Didysis teatras. Tuo metu tai buvo bene didžiausias Vilniaus miesto pastatas.

Dviejų dalių pastatą jungia žemesnė dalis, turinti galeriją. Jungiamojoje dalyje yra įvažiavimas į vidinį kiemą. Fasado dalys abipus pagrindinio įvažiavimo nelygios: rytinė ilgesnė, simetriška. Abiejų dalių kompozicijai panaudoti vienodi architektūriniai elementai; rustuotos mentės jas vertikaliai skaido į kelias dalis, užbaigtas dekoratyviniais frontonais. Dalių vidurinės ir kraštinės ašis paryškina pusapskričiai balkonai. Durų į vidurinius balkonus šonuose yra grifonų bareljefai. Gatvės fasadas gausiai dekoruotas orderinėmis formomis, ant stogo iškeltas vadinamas prancūziškas kupolas.

Šiame pastate patalpas nuomojosi įvairūs klubai, parduotuvės, išdėstyti aplink tris uždarus kiemus. 1902 m. pradžioje 35 kambarių viešbutį „Bristol“ buvo atidaręs Sankt Peterburgo universiteto studentas Kalmanas Radinas. Puošnią Didžiojo teatro salę, buvusią rytinėje pastato dalyje, 1904 m. suniokojo gaisras. Vėliau buvo įrengta kita salė – virš centrinės įvažiavimo arkos, kurią 1909-1914 m. nuomojo lietuvių kultūros draugija „Rūta“, rengusi koncertus, paskaitas ir teatro vaidinimus. Tuomet namas priklausė Aristarchui ir Arsenijui Pimonovams. Iš pradžių ši salė, perdengta stiklo blokelių skliautu, buvo naudojama kaip žiemos sodas. Įėjimą į teatrą akcentavo platus prieangis-balkonas, paremtas metalinėmis kolonėlėmis.

Lietuvių kultūros draugija "Rūta", įkurta 1906 m. Mykolo Sleževičiaus rūpesčiu.

1908 m. pastate buvo atliktas atnaujinimas pagal architekto M. Prozorovo projektą. Po atnaujinimo pastate buvo įsikūrusi „Žaliojo Štralio“ užeiga.

Istorija

• 1988 m. – spektakliu paskelbė Rimas Tuminas ir jo aktorių trupė
• 1990 m. – režisierius Rimas Tuminas ir jo aktorių trupė oficialiai tapo Vilniaus mažuoju teatru.
• 1997 m. – Vilniaus mažąjam teatrui suteiktas valstybinio teatro statusas.
• 1999 m. – už nuopelnus Vilniaus miestui teatras apdovanotas garbingu sostinės savivaldybės apdovanojimu – Šv. Kristoforo statulėle.
• 2005 m. – įsikūrė naujose patalpose Vilniaus senamiestyje, Gedimino pr. 22.

Pagrindiniai aktoriai

• Regimantas Adomaitis
• Jokūbas Bareikis
• Valda Bičkutė
• Jonas Braškys
• Jūratė Brogaitė
• Audrius Bružas
• Inga Burneikaitė
• Vaida Būtytė
• Mindaugas Capas
• Ramūnas Cicėnas
• Eglė Čekuolytė
• Arvydas Dapšys
• Gediminas Girdvainis
• Rasa Jakučionytė
• Aldona Janušauskaitė
• Eglė Gabrėnaitė
• Larisa Kalpokaitė
• Ilona Kvietkutė
• Balys Latėnas
• Gintarė Latvėnaitė
• Edmundas Mikulskis
• Martynas Nedzinskas
• Leonardas Pobedonoscevas
• Sigitas Račkys
• Vilija Ramanauskaitė
• Vytautas Rumšas
• Arūnas Sakalauskas
• Ineta Stasiulytė
• Agnė Šataitė
• Almantas Šinkūnas
• Mantas Vaitiekūnas
• Andrius Žebrauskas

Spektakliai

• „Čia nebus mirties“
• „Nusišypsok mums, Viešpatie“
• "Bedalis ir labdarys"
• "Minetis"
• "Mistras"
• "Maskaradas"
• „Vyšnių sodas“
• „Coliukė“
• „Revizorius“
• „Belaukiant Godo“
• „Šeimyninės istorijos“
• „Madagaskaras“
• „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“
• „Svifto namai“
• „Trys aukštos moterys“
• „Trys seserys“
• „Paskutiniai mėnesiai“
• „Moteris smėlynuose“
• „Mažojo teatro pasakos“
• „Audra“
• „Mano batai buvo du“
• „Grybų karas“
• „Šedevras“

Apdovanojimai

• 1991 m. – Baltijos šalių teatro festivalis „Baltijos pavasaris“, Talinas (Estija): A. Čechovo „Vyšnių sodas“ spektakliui paskirta pirmoji premija.
• 1995 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom' 95“ Sankt Peterburge (Rusija) – G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ spektaklis apdovanotas Grand Prix.
• 1996 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Auksinis liūtas“ Lvove (Ukraina) – G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ spektaklis apdovanotas „Auksinio lūto“ prizais. R. Tuminas pripažintas geriausiu režisieriumi, F. Latėnas – geriausiu kompozitoriumi, G. Girdvainis – geriausiu aktoriumi.
• 1996 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom 96“ Sankt Peterburge (Rusija) – A. Čechovo „Vyšnių sodas“. Geriausia festivalio aktore už Ranevskajos vaidmenį pripažinta Eglė Gabrėnaitė.
• 1998 m. – Tarptautinis Auksinio liūto festivalis Lvove (Ukraina) – M. Lermontovo „Maskaradas“. R. Tuminas pripažintas geriausiu festivalio režisieriumi, A. Jacovskis – geriausiu dailininku, A. Čepaitė – geriausia aktore.
• 1998 m. – Tarptautinis A. Čechovo teatro festivalis Maskvoje (Rusija) – M. Lermontovo „Maskaradas“. Šiame festivalyje spektaklis įvertintas prestižine Rusijos premija „Auksinė kaukė“ už geriausią užsienio spektaklį.
• 2005 m. – Tarptautinis teatro festivalis „KONTAKT’05“ Torunėje (Lenkija) – M. Ivaškevičiaus spektaklis „Madagaskaras“ pelnė 2-ąją premiją; Rimas Tuminas apdovanotas geriausio režisieriaus titulu, Gintarė Latvėnaitė – geriausios aktorės.
• 2006 m. – Tarptautinis teatro festivalis „KONTAKT’06“ Torunėje (Lenkija) – A. Čechovo „Trys seserys“. Elžbieta Latėnaitė pripažinta geriausia jaunąja aktore.
• 2006 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom“ Sankt Peterburge (Rusija) – A. Čechovo „Trys seserys“ spektaklis pelnė specialųjį profesoriaus Levo Gitelmano prizą.

Nuorodos

• Oficiali interneto svetainė