Šamašas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:54, 21 rugpjūčio 2019 versija

Šamašas (akad. Šamaš = 𒀭𒌓) – sauliškasis dievas senovės akadų–asirų (t. p. kitų semitų) mitologijoje. Atitinka šumerų Utu. Šamašas laikytas, be kita ko, ir teisingumo, įstatymo dievu, dangiškuoju teisėju ir liudytoju.

Šamašas laikytas mėnulio (Nanos) ainiu. Svarbiausios Šamašo šventyklos stovėjo Sipare ir Larsoje, bet mažesnių būta ir Babilone, Ūre, Maryje, Nipūre, Ninevijoje. Kylant Šamašo kultui, kitos Mesopotamijos sauliškosios hipostazės, tokios kaip Bunenė, Ninurta, Nergalas, imtos laikyti Šamašo aspektais (pvz., Bunenė – Šamašo vežimo vadeliotojas, Ninurta – rytmečio saulė, Nergalas – vidurdienio saulė).

Šamašas kartu su Nana ir Ištar sudarė trejybę, atitinkančią Anu, Enlilį ir Ea. Šamašo sutuoktine laikoma Aja. Akadų Gilgamešo epe didvyris Gilgamešas, keliaudamas nudobti demono Humbabos, kasryt aukoja Šamašui, kad jo kelionė būtų saugi, be to, jis iš Šamašo gauna 3 ginklus bei sapnus, kuriuos aiškina Enkidu.

Karalius Hamurabis, skelbdamas savo Įstatymą, teigia, kad jis grįstas Šamašo tvarka, o pats karalius save laiko Šamašo įsikūnijimu.

Ikonografijoje Šamašas dažnai vaizduotas kaip sparnuotas saulės ratas, taip pat dažnai perteiktas liūto vaizdiniais.

Vardas Šamašas yra semitiškos kilmės ir reiškia saulę (plg. aram. ܫܡܫܐ = šemša, hebr. ‏שֶׁמֶשׁ‏‎ = šemeš, finik. 𐤔𐤌𐤔 = šmš, arab. شمس = šams – „saulė“).

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Milkau Oberer Teil der Stele mit dem Text von Hammurapis Gesetzescode 369-2.png|thumb|200px|Hamurabio įstatymų stela, kur vaizduojamas Šamašas, perduodantis Įstatymą Hamurabiui]]
-'''Šamašas''' ({{akk|Šamaš}} = 𒀭𒌓) – sauliškasis dievas senovės [[Mesopotamijos mitologija|akadų–asirų]] (t. p. kitų [[semitai|semitų]]) mitologijoje. Atitinka šumerų [[Utu]]. Šamašas laikytas be kito ko ir teisingumo, įstatymo dievu, dangiškuoju teisėju ir liudytoju.
+'''Šamašas''' ({{akk|Šamaš}} = 𒀭𒌓) – sauliškasis dievas senovės [[Mesopotamijos mitologija|akadų–asirų]] (t. p. kitų [[semitai|semitų]]) mitologijoje. Atitinka šumerų [[Utu]]. Šamašas laikytas, be kita ko, ir teisingumo, įstatymo dievu, dangiškuoju teisėju ir liudytoju.
 Šamašas laikytas mėnulio ([[Sinas|Nanos]]) ainiu. Svarbiausios Šamašo šventyklos stovėjo [[Siparas|Sipare]] ir [[Larsa|Larsoje]], bet mažesnių būta ir [[Babilonas|Babilone]], [[Ūras|Ūre]], [[Maris|Maryje]], [[Nipūras|Nipūre]], [[Ninevija|Ninevijoje]]. Kylant Šamašo kultui, kitos Mesopotamijos sauliškosios [[hipostazė]]s, tokios kaip [[Bunenė]], [[Ninurta]], [[Nergalas]], imtos laikyti Šamašo aspektais (pvz., Bunenė – Šamašo vežimo vadeliotojas, Ninurta – rytmečio saulė, Nergalas – vidurdienio saulė).