Port Artūras (Tasmanija): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:54, 21 rugpjūčio 2019 versija

Port Artūras angl. Port Arthur
Port Artūro pakrantė

Port Artūras 43°9′0″ p. pl. 147°51′0″ r. ilg. / 43.15000°š. pl. 147.85000°r. ilg. / 43.15000; 147.85000 (Port Artūras (Tasmanija))

Valstybė	Australija
Valstija	Tasmanija

Įkūrimo data	1830 m.

Gyventojų (2016)	251
Altitudė	192 m

Pašto kodas	7182
Vikiteka	Port Artūras

Kirčiavimas	Pòrt Ártūras ^[1]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1306

Port Artūras (angl. Port Arthur) – miestelis Australijoje, Tasmanijos salos pietryčiuose, 97 km į pietryčius nuo valstijos sostinės Hobarto. Išvystytas turizmo sektorius - kasmet sulaukiama 250 tūkst. turistų.^[2] 2016 m. turėjo 251 gyventoją, 2006 m. – 499 gyv.

Paveldas

Port Artūre stovi vienas žinomiausių buvusių Australijos kalėjimų, kuris nuo 2010 m. yra saugomas UNESCO paveldo objektas (kaip su Australijos nuteistųjų kolonijomis susijusių objektų dalis). Jis atspindi Europos kolonijų kūrimąsi ir stiprėjimą, tame tarpe ir dėka ištremtų nuteistųjų prievartinio darbo.

Istorija

Gyvenvietė buvo pavadinta salos gubernatoriaus George Arthur (1784–1854) garbei. Pirmieji atvykėliai čia įsikūrė 1830 m. Jau nuo 1833 m. pradėjo veikti nuteistųjų kolonija, kurioje katorgininkams buvo sudarytos vienos sunkiausių sąlygų tarp panašių to meto institucijų. Iki 1853 m. čia laikyti sunkiausi britų nusikaltėliai, kurie buvo padarę pakartotinius nusikaltimus po to, kai jie atvyko į Australiją. Čia atsiųsdavo maištininkus iš kitų kolonijų. Be to, Port Artūras buvo įvedęs keletą griežčiausių saugumo priemonių Britų imperijos bausmių sistemoje, buvo laikomas neįveikiamu pabėgimui. Kalėjimas gyvavo iki 1877 m.

Tačiau bandymų pabėgti iš jo buvo. Tarp jų – Martin Cash su kitais dviem kaliniais, tapęs australų bestselerio herojumi. Liūdnai pagarsėjo incidentas su kažkokiu George "Billy" Hunt, kuris bandė sprukti užsimaskavęs kengūros kailyje. Tuo metu „kengūrą“ pastebėję alkani sargybiniai nutarė ją sumedžioti maistui. Bėglys, pastebėjęs nutaikytus šautuvus, sustojo ir nusimetęs gyvūno maskuotę pasidavė, už tai gaudamas 150 rykščių.

Jau netrukus po kalėjimo uždarymo pasigirdo siūlymų pritaikyti vietą turistų lankymui ir dėl įstaigos liūdnos šlovės, ir dėl įspūdingo grožio apylinkių gamtos, nors buvo ir prieštaraujančių.^[3] Kalėjimo statiniai buvo išparceliuoti aukcionuose, ėmė nykti, be to, juos niokojo 1895 ir 1897 m. gaisrai. Port Artūro griuvėsiams populiarumo suteikė Marcus Clarke 1874 m. ir Caroline Leakey 1859 m. novelės iš kalinių gyvenimo.^[3]

1916 m. buvo įsteigta Kraštovaizdžio apsaugos tarnyba, perėmusi Port Artūro priežiūrą. 1970 m. teritoriją ėmė valdyti Nacionalinių parkų ir laukinės gamtos tarnyba. 1979 m. suteiktas finansavimas išsaugoti vietovę kaip turistinę vietą.

Žudynės

Port Artūras vėl įgijo liūdną šlovę 1996 m. balandžio 28 d., kai Martin Bryant (g. 1967 m.) surengė masinę egzekuciją, pradėjęs šaudyti į miesto gyventojus ir lankytojus. Dėl šios priežasties 35 žmonės žuvo ir 37 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. Tai vėliau lėmė šalies griežtesnes šaunamųjų ginklų laikymo taisykles nacionaliniu lygmeniu. Nusikaltėlis nuteistas 35 kartus iki gyvos galvos plius 1035 metams įkalinimo be lygtinio paleidimo Hobarto kalėjimo psichiatriniame skyriuje.^[4]

Šaltiniai

↑ http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/port_arturas
↑ Anderson, Margaret (2007). „A Mill to Grind Rogues Honest“. Australian Historical Studies. 38 (129): 157.
↑ ^3,0 ^3,1 Davidson, Jim (October,1995), "Port Arthur: A tourist history." Australian Historical Studies 26, no. 105
↑ Wainwright, Robert; Totaro, Paola Wainwright, Robert; Totaro, Paola. „Born or Bred?“. Behind Bars. p. 267.

[1] ttp://pasaulio-vardai.vlkk.lt/vietovardis/port_arturas

[2] Anderson, Margaret (2007). „A Mill to Grind Rogues Honest“. Australian Historical Studies. 38 (129): 157.

[Davidson-3] 3,0 ^3,1 Davidson, Jim (October,1995), "Port Arthur: A tourist history." Australian Historical Studies 26, no. 105

[4] Wainwright, Robert; Totaro, Paola Wainwright, Robert; Totaro, Paola. „Born or Bred?“. Behind Bars. p. 267.

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 37: / Eilutė 37: @@
 Tačiau bandymų pabėgti iš jo buvo. Tarp jų – Martin Cash su kitais dviem kaliniais, tapęs australų [[bestseleris|bestselerio]] herojumi. Liūdnai pagarsėjo incidentas su kažkokiu George "Billy" Hunt, kuris bandė sprukti užsimaskavęs [[kengūra|kengūros]] kailyje. Tuo metu „kengūrą“ pastebėję alkani sargybiniai nutarė ją sumedžioti maistui. Bėglys, pastebėjęs nutaikytus [[šautuvas|šautuvus]], sustojo ir nusimetęs gyvūno maskuotę pasidavė, už tai gaudamas 150 rykščių.
-Jau netrukus po kalėjimo uždarymo pasigirdo siūlymų pritaikyti vietą turistų lankymui ir dėl įstaigos liūdnos šlovės, ir dėl įspūdingo grožio apylinkių gamtos, nors buvo ir prieštaraujančių.<ref name="Davidson">Davidson, Jim (October,1995), "Port Arthur: A tourist history." Australian Historical Studies 26, no. 105, Academic Search Complete, EBSCOhost (accessed 23 September 2010).</ref> Kalėjimo statiniai buvo išparceliuoti aukcionuose, ėmė nykti, be to, juos niokojo [[1895]] ir [[1897]] m. gaisrai. Port Artūro griuvėsiams populiarumo suteikė [[Marcus Clarke]] [[1874]] m. ir [[Caroline Leakey]] [[1859]] m. novelės iš kalinių gyvenimo.<ref name="Davidson"/>
+Jau netrukus po kalėjimo uždarymo pasigirdo siūlymų pritaikyti vietą turistų lankymui ir dėl įstaigos liūdnos šlovės, ir dėl įspūdingo grožio apylinkių gamtos, nors buvo ir prieštaraujančių.<ref name="Davidson">Davidson, Jim (October,1995), "Port Arthur: A tourist history." Australian Historical Studies 26, no. 105</ref> Kalėjimo statiniai buvo išparceliuoti aukcionuose, ėmė nykti, be to, juos niokojo [[1895]] ir [[1897]] m. gaisrai. Port Artūro griuvėsiams populiarumo suteikė [[Marcus Clarke]] [[1874]] m. ir [[Caroline Leakey]] [[1859]] m. novelės iš kalinių gyvenimo.<ref name="Davidson"/>
 [[1916]] m. buvo įsteigta Kraštovaizdžio apsaugos tarnyba, perėmusi Port Artūro priežiūrą. [[1970]] m. teritoriją ėmė valdyti Nacionalinių parkų ir laukinės gamtos tarnyba. [[1979]] m. suteiktas finansavimas išsaugoti vietovę kaip turistinę vietą.