Skroblynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n.
 
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5: Eilutė 5:
Per Lietuvą eina skroblynų arealo šiaurės rytinė riba. 2017 m. Lietuvoje buvo 3200 ha skroblynų (0,2 % visų medynų).<ref>[http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.pdf]</ref> Labiausiai paplitę skroblynų tipai: žibuoklinis‑kiškiakopūstinis (sausgirio augavietė) ir garšvinis (baltamiškio augavietė).
Per Lietuvą eina skroblynų arealo šiaurės rytinė riba. 2017 m. Lietuvoje buvo 3200 ha skroblynų (0,2 % visų medynų).<ref>[http://www.amvmt.lt/Images/Veikla/STAT/MiskuStatistika/2017/Metrastis_2017_CD.pdf]</ref> Labiausiai paplitę skroblynų tipai: žibuoklinis‑kiškiakopūstinis (sausgirio augavietė) ir garšvinis (baltamiškio augavietė).


Daugiausia skroblynų yra Marijampolės ([[Vištytgiris|Vištytgirio]], [[Virbalgiris|Virbalgirio]], Grybingirio, [[Buktos miškas|Buktos]], [[Šunskų miškas|Šunskų]] ir Ivoniškio miškuose), Alytaus (Varčios, Dzimiškės, Kalesninkų, Pivašiūnų miškuose), Veisiejų (Ringeliškių, Kalniškės, Trako, Kleboniškės miškuose), Prienų ([[Balbieriškio miškas|Balbieriškio miške]]), Kaišiadorių ([[Gaižiūnų miškai|Būdos, Beištrakių miškuose]]) miškų urėdijose.<ref>{{VLE|22||Edvardas Riepšas|skrioblynas}}</ref>
Daugiausia skroblynų yra Marijampolės ([[Vištytgiris|Vištytgirio]], [[Virbalgiris|Virbalgirio]], Grybingirio, [[Buktos miškas|Buktos]], [[Šunskų miškas|Šunskų]] ir Ivoniškio miškuose), Alytaus (Varčios, Dzimiškės, Kalesninkų, Pivašiūnų miškuose), Veisiejų (Ringeliškių, Kalniškės, Trako, Kleboniškės miškuose), Prienų ([[Balbieriškio miškas|Balbieriškio miške]]), Kaišiadorių ([[Gaižiūnų miškai|Būdos, Beištrakių miškuose]]) miškų urėdijose.<ref>{{VLE|22||Edvardas Riepšas|skroblynas}}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

16:14, 15 rugpjūčio 2019 versija

Skroblynas Lenkijoje

Skroblynas – medynas, kuriame vyrauja skroblai. Dažniausiai auga derlinguose drėgnokuose priemolių ir molių dirvožemiuose, rečiau dvinariuose lengvuose ant sunkaus podirvio, smėlio ir žvyro dirvožemiuose. Skroblynai būna gryni, bet dažniausiai auga su kitais medžiais (eglėmis, ąžuolais, liepomis, klevais, uosiais, drebulėmis, guobomis, rečiau juodalksniais). Skroblynai paplitę Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, vietomis Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje), Šiaurės Amerikoje.[1]

Per Lietuvą eina skroblynų arealo šiaurės rytinė riba. 2017 m. Lietuvoje buvo 3200 ha skroblynų (0,2 % visų medynų).[2] Labiausiai paplitę skroblynų tipai: žibuoklinis‑kiškiakopūstinis (sausgirio augavietė) ir garšvinis (baltamiškio augavietė).

Daugiausia skroblynų yra Marijampolės (Vištytgirio, Virbalgirio, Grybingirio, Buktos, Šunskų ir Ivoniškio miškuose), Alytaus (Varčios, Dzimiškės, Kalesninkų, Pivašiūnų miškuose), Veisiejų (Ringeliškių, Kalniškės, Trako, Kleboniškės miškuose), Prienų (Balbieriškio miške), Kaišiadorių (Būdos, Beištrakių miškuose) miškų urėdijose.[3]

Šaltiniai

  1. ГРАБОВЫЕ ЛЕСА. Лесная энциклопедия: В 2-х т./Гл.ред. Воробьев Г.И.; Ред.кол.: Анучин Н.А., Атрохин В.Г., Виноградов В.Н. и др. – М.: Сов. энциклопедия, 1985.-563 с., ил.
  2. [1]
  3. Edvardas Riepšas. skroblynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012