Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia''', |
'''Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia''', – [[Vilniaus arkivyskupija]], [[Šalčininkų dekanatas]]. |
||
Stovi [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajone]], [[Eišiškės]]e, Bažnyčios g. 37. Akmenų ir tinkuoto mūro. Pastatyta [[1852]] m. [[Neoklasicizmas|Neoklasicistinė]]. |
Stovi [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajone]], [[Eišiškės]]e, Bažnyčios g. 37. Akmenų ir tinkuoto mūro. Pastatyta [[1852]] m. [[Neoklasicizmas|Neoklasicistinė]]. |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
[[1766]] m. restauruota parapinė. |
[[1766]] m. restauruota parapinė. |
||
[[1770]] m. pastatyta klebonija. Iki [[1782]] m. suremontuota varpinė, pastatyta prieglauda. Pagal inž. [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] projektą [[1847]] |
[[1770]] m. pastatyta klebonija. Iki [[1782]] m. suremontuota varpinė, pastatyta prieglauda. Pagal inž. [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] projektą [[1847]] – [[1852]] m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją [[1905]] m. konsekravo vyskupas [[Eduardas Ropas]]. XIX a. [[Eišiškės|Eišiškių]] parapija gerokai lenkinta. |
||
[[1905]] m. daugiau kaip 10 jos kaimų dar buvo lietuviški. |
[[1905]] m. daugiau kaip 10 jos kaimų dar buvo lietuviški. |
||
Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
==Architektūra ir dailė== |
==Architektūra ir dailė== |
||
Bažnyčia [[Neoklasicizmas|neoklasicistinė]], kryžminio plano, bebokštė, su [[wikt:Portikas|portiku]], bokšteliu. Vidus [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinis]], 3 [[wikt:Nava|navų]], atskirtų [[wikt:Piliorius|pilioriais]], dengtų cilindriniais skliautais. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė. Aukšta varpinė (40 m) su dvejais vartais iš šonų |
Bažnyčia [[Neoklasicizmas|neoklasicistinė]], kryžminio plano, bebokštė, su [[wikt:Portikas|portiku]], bokšteliu. Vidus [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinis]], 3 [[wikt:Nava|navų]], atskirtų [[wikt:Piliorius|pilioriais]], dengtų cilindriniais skliautais. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė. Aukšta varpinė (40 m) su dvejais vartais iš šonų – reta architektūroje kompozicinė jungtis. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro. |
||
Bažnyčioje |
Bažnyčioje – daug dailės paminklų. Vertingiausi XVIII-XIX a. paveikslai – kunigo R. Kalinovskio portretas, „Kristaus žengimas j dangų“ ir „Marija“- respublikinės reikšmės paminklai. Šventoriuje pastatyta skulptūra „Palaiminimas“. |
||
[[Category:Lietuvos bažnyčios]] |
[[Category:Lietuvos bažnyčios]] |
16:20, 28 vasario 2007 versija
Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia, – Vilniaus arkivyskupija, Šalčininkų dekanatas.
Stovi Šalčininkų rajone, Eišiškėse, Bažnyčios g. 37. Akmenų ir tinkuoto mūro. Pastatyta 1852 m. Neoklasicistinė.
Istorija
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1389 m. Ji iki 1433 m. perstatyta. Iki 1440 m. pastatyta kita bažnyčia. Kol 1522 m. prie Vilniaus-Rūdininkų kelio pastatyta nauja, parapinė bažnyčia buvo senoji.
1524 m. minima parapinė mokykla; parapija paskirta Trakų prepozitui, kuris įpareigotas Eišiškėse išlaikyti 2 lietuviškai mokančius vikarus. Rusijos kariuomenė 1655 m. nusiaubė Eišiškes. Turbūt tada sudegė abi bažnyčios.
1663 m. atstatyta parapijos bažnyčia.
1706 m. per Švedijos kariuomenės sukeltą miestelio gaisrą sudegė, 1707 m. atstatyta.
1711 ir 1765 m. dar minima filinė Eišiškių bažnyčia.
1766 m. restauruota parapinė.
1770 m. pastatyta klebonija. Iki 1782 m. suremontuota varpinė, pastatyta prieglauda. Pagal inž. Teodoro Narbuto projektą 1847 – 1852 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1905 m. konsekravo vyskupas Eduardas Ropas. XIX a. Eišiškių parapija gerokai lenkinta.
1905 m. daugiau kaip 10 jos kaimų dar buvo lietuviški.
1912 m. bažnyčioje lietuvių kalba sakyti tik 6 pamokslai per metus.
Architektūra ir dailė
Bažnyčia neoklasicistinė, kryžminio plano, bebokštė, su portiku, bokšteliu. Vidus bazilikinis, 3 navų, atskirtų pilioriais, dengtų cilindriniais skliautais. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė. Aukšta varpinė (40 m) su dvejais vartais iš šonų – reta architektūroje kompozicinė jungtis. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Bažnyčioje – daug dailės paminklų. Vertingiausi XVIII-XIX a. paveikslai – kunigo R. Kalinovskio portretas, „Kristaus žengimas j dangų“ ir „Marija“- respublikinės reikšmės paminklai. Šventoriuje pastatyta skulptūra „Palaiminimas“.